Šaltinis "Ūlos akis" yra gamtos paveldo objektas – hidrogeologinis gamtos paminklas, paskelbtas 1980 m.

Vanduo "Ūlos akyje" veržiasi iš gilių spūdinių požeminių vandenų sluoksnių. Šaltinis yra kylantis. Jis į žemės paviršių iškyla versmėje ovaliame sufoziniame (4,4 x 3,4 m) ir 1,2 m gylio duburyje.

Aukščio skirtumas tarp šaltinio ir Ūlos upės - apie 4 m. Iš duburio vanduo išteka mažu šaltinėliu - upokšniu link Ūlos upės ir padaręs 67 m ilgio įteka į Ūlą. Šaltinio debitas 2 l/s.

Vanduo gėlas, skaidrus, bespalvis, turi geležies prieskonį, jaučiamas sieros vandenilio kvapas. Vandens temperatūra siekia 8-9 ⁰C. Šaltinio vanduo silpnai šarminis (pH =7,72), jame labai mažai deguonies (O₂ =0,32 mg/l), taip pat mažai mineralinių medžiagų (192 mg/l). Šaltinio vanduo minkštas. Vandenyje padidėjęs geležies kiekis (0,45 mg/l).

Nuo senų laikų lietuviai ypatingą galią teikė šaltinio vandeniui. Aplinkinių kaimų gyventojai vandenį iš “Ūlos akies” vartojo gėrimui ir gydymuisi. Senesni gyventojai tikėjo, kad šio šaltinio vanduo gali pagelbėti nuo įvairių ligų, jei prie šaltinio bus einama vos tik saulei nusileidus. 

Juzė Pigagienė (g. 1912) iš Žiūrų kaimo pasakojo, kad „būgtai akis buvo dzidelė kap ažarukas ir ty inpuolė jaucis. O išplaukė tas jaucis nat Daugų ažaran. Nuog to ir traukės, traukės, kol liko cik tokia akelė …“ Užrašė O. Drobelienė 1995 m.

Archyvas

Į kokią veiklą parke mielai atvyktumėte? Į teminius pėsčiųjų žygius ( Į Čepkelius, Partizanų takais ir pan.) Į kultūrinius renginius ( Į medkopį, Šienapjūtę ir pan.) Į festivalius ( Vidur girių, Subatėlė) Į gamtinius renginius ( Pažink paukščius, augalus ir pan.) Į vaikams skirtus renginius ( stovyklas, gamtos pamokas) Daugiau informacijos