Kaimas minimas 1742 -1748 m. sudarytose Merkinės parapijos metrikų knygose. Šiuo laikotarpiu kaime buvo užregistruoti 4 naujagimiai.
Iš kitų parko kaimų išsiskiria paminklinėmis, etnografinėmis, kraštovaizdinėmis ir rekreacinėmis vertybėmis. Trasninkas turi ypač savitą vienpusio valakinio kaimo gatvinės gyvenvietės planinę – erdvinę struktūrą.
1920 m. lenkams okupavus Vilniaus kraštą, prie Trasninko kaimo Merkio upe buvo pravesta Lietuvos – Lenkijos demarkacinė linija.
1938 03 11 apie 5 val. rytą, ties Trasninko pereinamuoju punktu Lietuvos pasienio policininko mirtinai šautuvo šūviais sužeistas į Lietuvos pusę perėjęs ir besislapstęs lenkų pasienio korpuso kareivis St. Serafimas. Lietuvos pasienio policininkui iššovus į viršų įspėjamąjį šūvį, lenkas pirmas paleido į lietuvį policininką taikomąjį šūvį bet nekliudė. Lietuvos policininkas atsakė trim šūviais ir jį mirtinai sužeidė (mirė 10 valandą). Tai buvo incidentas, sudaręs Lenkijos vyriausybei progą įteikti Lietuvai ultimatumą (kovo 17 d.) dėl diplomatinių santykių užmezgimo. Vienas iš pragyvenimo šaltinių žmonėms buvo miškas. Gyventojai rinko ir pardavinėjo uogas, grybus, ir vaistažoles. Džiovintus grybus pirkliai supirkdavo brangiai, tad už juos žmonės gaudavo nemažai papildomų pajamų. Vyrai plukdė sielius, pjovė mišką.
Trasninkas priklausė 1950 m. įkurtam „Raudonojo spindulio“ kolūkiui. Kolūkio centras buvo Puvočiuose. Kolūkis ekonomiškai nepasiteisino, todėl po nepilnų dviejų metų jo žemės buvo perduotos Marcinkonių miškų ūkiui.


Paieška
Renginiai
<< gegužė, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos