Parko bibliografija

2016 metai


Knyga "Tarp žemės ir dangaus". Sudarytojai: A. ir M. Černiauskai, H. Gudavičius, N. Marcinkevičienė


Ši knyga apie Dainavos krašto kryžius, kurie trumpoje mūsų gyvenimo kelionėje neatpažinti šėkščioja pakelėse, kryžkelėse, prie esamų ar buvusių sodybų, žmonių žūties ar mažinojo poilsio vietose. Visi jie turi savo istorijas, o jas geriausia žino kryžius statę žmonės. Daugelis istorijų taip ir liko neužrašytos... 


Kam skirta knyga?

Žemės keliauninkams, neišskiriant tų, kam kryžiaus ženklas - žemės ir dangaus raktas. Tiesiog visi mes gyvename tarp žemės ir dangaus.


Knygą galima įsigyti lankytojų centruose Merkinėje ir Marcinkonyse. Kaina 8,00 €


2015 metai

Spalvinimo knygelė "Kukutis"

Elektroniniu formatu knygelę galite peržiūrėti ir nemokamai parsisiųsti čia: Kukutis

TTT

Dailininkė: Vaida Šaulienė




1992 metai


„Šalcinis“ (Marcinkonys)

salc.jpg

Paruošiamieji darbai, leidžiant Dzūkijos nacionalinio parko laikraštį „Šalcinis”, prasidėjo 1991 metais, pirmasis numeris pasirodė 1992 m. sausio 31 d. (redaktorius H. Gudavičius). Vieno spaudos lanko apimties leidinys leidžiamas keturis kartus per metus (2000 metais dėl lėšų stokos buvo išleisti 3 „Šalcinio“ numeriai: 35, 36, 37). Vieno numerio tiražas 1500 egzempliorių. Neprenumeruojamas, o platinamas respublikiniuose Aplinkos ministerijos ir DNP renginiuose, gamtosauginio ar etnokultūrinio 1 pav. pažinimo pamokose, Parko lankytojų centruose. Laikraščio leidimą finansuoja Parko direkcija, o redaktorius ir visa redkolegija dirba visuomeniniais pagrindais. Nors formaliai vertinant laikraštis priskirtinas žinybiniams, jame spausdinama medžiaga domina ne tik Dzūkijos nacionalinio parko gyventojus ir lankytojus, bet ir įvairių humanitarinių mokslo šakų darbuotojus. Tą liudija ir atsiliepimai. Dr. Vykinto Vaitkevičiaus dar 2003 metais rašyto laiško žodžiai: „Šalcinis“ nepaliauja džiuginęs puikiais mūsų etninės kultūros duomenimis“. Nuo 1992 metų iki pasirodant „Dainavai” Parko laikraštis „Šalcinis“ buvo vienintelis kultūrinės ir gamtosauginės pakraipos regiono periodinis leidinys. Nuolatinės rubrikos: „Atradimai atradimai”, „Devyni amatai”, „Ką sako mokslininkai“, „Menininkai Dainavos šalyje“, „Ką senoliai porina“, „Laiškai „Šalciniui”, „Mūsų kaimų istorijos”, „Mūsų paminklai”, „Mūsų Parko tradicijos“, „Mūsų kaimynai“, „Senojo kaimo tradicijos”. Didžiąją dalį publikacijų paruošė Parko darbuotojai. Tačiau didžiausia vertybė – tai autentiški žmonių pasakojimai, kuriuos meistriškai parengė O. Drobelienė, H. Gudavičius, R. Norkūnas ir kt. Per tuos metus publikuota daugiau nei 1000 fotografijų. Didžiąją jų dalį pateikė A. ir M. Černiauskai, tačiau pastaruoju metu, kai fotografijos gimimas tapo mažiau priklausomas nuo fotografijos amato išmanymo, padaugėjo H. Gudavičiaus, M. Lapelės, nuotraukų iliustruojančių savo profesionalius ir kartu lyriškus straipsnius apie gamtą, įvykius Parke.
Muzikologė, J. Basanavičiaus premijos laureatė doc. Zita Kelmickaitė 2002 m. keturiasdešimties įrištų „Šalcinio“ numerių knygą padovanojo Prisikėlimo parapijos bibliotekai Toronte (Kanada). Tai tolimiausias mums žinomas adresatas, turintis pilną dešimties darbo metų laikraščio rinkinį. 2002 metų gruodžio mėn. „Šalcinio“ redkolegija gavo pono Broniaus Saulėno laišką iš Toronto, kuriame jis džiaugėsi galimybe perskaityti „Šalcinio“ laikraščius tolimojoje Kanadoje . Laiško autorius teiravosi apie galimybę prenumeruoti leidinį. Deja, laikraštis neprenumeruojamas. Įdomus laiško autoriaus pastebėjimas, kad pirmuose „Šalcinio“ numeriuose buvo daugiau „dzūkiškumo“. Žinant, kad tuo metu Dzūkijos nacionalinio parko Mokslo ir kultūros skyriuje (kurio darbuotojai ruošė laikraštį) faktiškai dirbo tik aukštaičiai ir žemaitis (redaktorius), tai skamba kaip gražus darbuotojų triūso įvertinimas. „Šalcinio“ redkolegijoje įvairiu laiku dirbo/a A. Černiauskas, dr. E. Drobelis, O. Drobelienė, H. Gudavičius , V. Kniubas, A. Lankelis, dr. I. Lazdinis, dr. M. Lapelė, R. Norkūnas, E. Peikštenis, Dalia Blažulionytė. Ilgą laiką laikraštį maketavo Romana Skliutienė , o nuo 33 „Šalcinio“ numerio – Vytautas Černiauskas.
1998 m., 1999 m. išleidžiamas „Šalcinio“ priedas Parko lankytojams ir turistams. Specializuotas priedas buvo leidžiamas kartą per metus 2 tūkstančių egzempliorių tiražu. 2001 m., 2005 m. jis išėjo pavadinimu „Šalcinukas“. Leidinys atliko informacinę, reklaminę ir įspėjamąją funkciją apie Parko lankytinas vietas, poilsio galimybes, elgesio saugojamoje teritorijoje taisykles.


Musteika

must.jpg

Knyga
Sudarytojas H. Gudavičius
Nuotraukos A. ir M. Černiauskų
72 p. Tir. 1000 egz.

Pirmame knygos skyriuje „Atradimų žemė“ spausdinami šeši H. Gudavičiaus periodikoje skelbti straipsniai apie šilinių dzūkų gyvenimą, kur žmonės dar moka kalbinti medžius, paukščius ir žvėris, nepamiršo ir senųjų amatų. Antrame skyriuje „Mes buvom karaliai savo miške“ sudėtos ištraukos iš Tado Ivanausko, Antano Žmuidzinavičiaus prisiminimų spausdintų knygose, kaimo žmonių mintys iš įvairių periodikos leidinių apie gyvenimo patirtį Musteikos kaime. Tuo metu žiniasklaidoje formuojamą neigiamą nuomonę apie kaimo „runkelius“ knygos pabaigoje paneigia dr. Onutė Grigaitė: „Musteika man buvo ir asmens laisvės lopšys. Nuošaliausiame kaime užaugau, o kokių nors provincialumo ženklų nejaučiu, priešingai, kaimas išmokė būti laisva, būti savimi. Nes jo patirty visos septynios vaivorykštės spalvos buvo lygiavertės, o susiliejusios į vieną – baltą – augino vidinę laisvę“ (Grigaitė, 1997, p. 64)

1998 metai

Margionys

m.jpg

Knyga
Sudarytojas H. Gudavičius
Nuotraukos A. ir M. Černiauskų
112 p. Tir. 1000 egz

Knygoje du skyriai: „Margionių kaimo šviesuoliai“ ir „Gyvenimas prie Skroblaus“. Skyrių pavadinimai atspindi jų turinį. Margionių kaimas neįsivaizduojamas be Klojimo teatro ir jo režisieriaus Juozo Gaidžio – pirmojo šviesuolio. Po šios knygos pasirodymo išryškėja dar vienas kaimo šviesuolis – Vaclovas Balevičius, apie kurio nuo 1934 m. vesta dienoraštį H. Gudavičius rašo: „Aprašydamas Margionių kaimo kasdienybę ir katalikiškas šventes, V. Balevičius nutolsta nuo tikėjimų tiesų ir samprotauja lyg filosofas – kaimo išminčius“ (Gudavičius, 1998, p. 65), kuriam skurdi gyvenimo buitis neužgožia pasaulio grožio.
Pasirodžius šiai knygai Romas Sadauskas rašė: „Nesupaisysi viso pasaulio, bet visai gali būti, jog mūsiškės šilinės Dzūkijos gyvenimas su neabejotinai tikrais labai gilaus dvasinio paveldo turtais yra vienintelis toks reiškinys, daugiau niekur nebeišlikęs iki XXI amžiaus slenksčio“. (Sadauskas, 1999, p. 5)

1999 metai

Varėnos krašto menininkai

km.jpg

Bukletas
Sudarytojai A. Černiauskas, A. Juškevičius
Nuotraukos A. ir M. Černiauskų,
32 p.. Tir. 1000 egz.

Menininkų portretai ir trumpos žinutės apie juos: gimimo metai, kur gyvena, ką kuria, kokiose parodose dalyvavo. Varėnos r. savivaldybės ir Dzūkijos nacionalinio parko leidinys.

Mardasavas

mds.jpg

Knyga
Sudarytojas H. Gudavičius
Nuotraukos A. ir M. Černiauskų
142 p. Tir. 1000 egz.

Knygoje trys skyriai: „Visas gyvenimas pradainavau“, „Ūlos ir Merkio poringės“, „Kai žodžiai apšviečia darbus“. Šioje knygoje regime gausybę skirtingų autorių publikacijų, kuriose mintys ir prisiminimai apie šio kaimo žmones spausdintos įvairiuose leidiniuose, knygose, tačiau šios knygos šerdis P. Zalansko gyvenimas, jo dainos, pasaulėjauta. Marijos Liugienės prisiminimai apie dziedulio (P. Zalansko) lobius paimti iš „Šiaurės Atėnų“, juos papildo Veronikos Povilionienės reminiscencijos apie P. Zalansko dainavimą iš „Vagos“ leidyklos knygos „Aš išdainavau visas daineles“ (1985 m.). Pirmą kartą publikuojama Ievos Zalanskaitės Turonienės prisiminimai „Ko negaliu užmiršti“, ir Romo Norkūno kalbinamų kaimo žmonių prisiminimai. Spausdinami Mardasavo apylinkių vietovardžiai.


Liškiava

lis.jpg

Knyga
Sudarytojas H. Gudavičius
Nuotraukos A. ir M. Černiauskų
160 p. Tir. 1000 egz.

Liškiava – viena iš garsiausių Lietuvos krašto vietovių. Knygoje siekiama, „ Kad ir akademiniai raštai, ir tautosaka, ir publicistika, ir netgi audinių ornamentai bei senoviški valgių gaminimo receptai turėtų tarnauti vienam tikslui – buvusios miestelio šlovės sugrįžimui“ (Gudavičius, 2000, p. 7).. Knygoje trys skyriai: „Senoji Liškiava“, „Pilis, dar tebesauganti tėvynę“, „Prie Nemuno mano pasaulis“. Surinktuose straipsniuose pasakojimai apie istorinius laikus, pokario kovas, šių dienų Liškiavą, kurioje 2000 metais gyveno 15 žmonių. Tekstai datuojami XIX – XX a. Nuo Zigmanto Gliogerio XIX a., daktaro Triplino, Jono Totoraičio ir Emilio Šneiderio įspūdžių patirtų XX a. pradžioje iki Parko darbuotojų pastebėjimų ir atradimų, nuo įvairių autorių publikacijų, spausdintų „Lietuvos aidas“ 1938 m., iki „Šalcinio“ ir „Valstiečių laikraščio“ 1999 m. publikacijų. Šioje knygoje pateikiama Literatūros apie Liškiavą sąrašas, kurį papildys ir šis leidinys.


Reti ir saugomi

ris.jpg

Bukletas
E. Drobelis,. M Lapelė
Nuotraukos E. Drobelio, V. Knyvos, G. Švitros
28 p. Tir. 1000 egz.

Gamta pilna netikėtumų ir turistai, keliaujantys Parko sukurtais turistiniais maršrutais bus apdovanoti netikėtais susitikimais ir atradimais. Tačiau keliauti reikia saugant Dzūkijos grožį, teigia autoriai. Knygelė skirta rimtam gamtos mylėtojui.

Dzūkijos nacionalinio laikraščio „Šalcinis“ bibliografija
(1991 – 2001)


salci.jpg

Informacinis leidinys
Sudarytojas M. Lapelė.
Tir. 200 egz..


2002 m. išleisti nespalvoti informaciniai lankstinukai: „Dzūkijos nacionalinis parkas -2002“, „Merkinė“, „Etnografijos muziejus Marcinkonyse“, „Pėsčiomis po Dzūkiją“, „Dviračiais po Dzūkiją“, „Atostogos Dzūkijos nacionaliniame parko sodybose“, „Pažintis su Merkinės apylinkių tautodailininkais“, „Žemyninių kopų krašte“ (liet. k. tir. po 1000 egz.)
Spalvoti informaciniai lankstinukai: „Baidarėmis Ūlos upe“ (liet. k. tir. 3000 egz., anglų 1000 egz.), „Reti ir saugomi“ (liet. k. tir. 1000 egz., anglų k. tir.1000 egz.)

2003 metai

Sutemų šaukliai

s__.jpg

Knyga
Teksto ir nuotraukų autorius E. Drobelis
16 p. Tir. 1000 egz.

Knygos formatas ir apimtis gali sukurti apgaulingą įspūdį, kad knyga skirta vaikams, bet jau nuo pirmųjų autoriaus žodžių supranti, kad nepaleisi jos iš rankų neperskaitęs, atidžiai neįsižiūrėjęs į įspūdingus sutemų šauklių portretus, kuriuos sukūrė jautrus gamtininkas, 20 metų stebintis šiuos paukščius ir kartais išauginantis vieną kitą našlaičiu likusį pelėdžiuką. Knyga iliustruota 21 E. Drobelio nuotrauka.


2003 m. išleisti informaciniai lankstinukai nespalvoti: „Dzūkijos nacionalinio parko žinduoliai“ (liet. k.. tir. 1000 egz.), „Merkinė“ ( pranc., rusų k. tir. po 500 egz.), „Pažintis su Merkinės apylinkių tautodailininkais“ (pranc.. rusų k. tir.po 500 egz.), „Marcinkonys“ (liet k. tir.500egz.),
Informaciniai lankstinukai spalvoti: „Dzūkijos nacionalinis parkas“ (vok.k. tir. 2000 egz., anglų k. tir.3000 egz), „Jei ne grybai“ (liet. k.tir. 3000 egz.), „Zackagirio pažintinis takas“ (liet. k. tir. 2000 egz., anglų k. tir. 1000 egz. vok. k. tir. 1000 egz.)
Spalvoti informaciniai lankstinukai: „Baidarėmis Ūlos upe“ (liet. k. tir. 3000 egz., anglų k. tir. 1000 egz.), „Reti ir saugomi“ (liet. k. tir. 1000 egz., anglų k. tir.1000 egz.)
Pakartotinai išleisti 2002 m. informaciniai lankstinukai:: „Dzūkijos nacionalinis parkas -2003“, „Merkinė“, „Etnografijos muziejus Marcinkonyse“, „Pėsčiomis po Dzūkiją“, „Dviračiais po Dzūkiją“, „Pažintis su Merkinės apylinkių tautodailininkais“, (tir. po 500 egz.)

2004 metai

Merkinės istorijos bruožai

4_3.jpg

Monografija
Sudarytojai A. Černiauskas, H. Gudavičius,
V. Vaitkevičius
Lietuvos istorijos institutas, Dzūkijos nacionalinis parkas 454 p. Tir. 1000 egz
Merkinėje 2000 – 2001 metais dirbo didelė grupė mokslininkų, vykdžiusių projektą „Merkinės gamtinis ir kultūrinis paveldas. Vertė ir kontekstai”, kurį finansavo Lietuvos Mokslo ir Studijų fondas. Projekte dalyvavo Lietuvos istorijos, Geologijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų mokslininkai.
Aktyviai rėmęs tyrinėjimus Parkas inicijavo ir kartu su Lietuvos istorijos institutu paruošė ir išleido istorinę monografiją, gausiai iliustruotą piešiniais ir 119 fotografijų, kurios paimtos iš Kultūros paveldo centro, Lietuvos istorijos instituto ir knygos autorių asmeninių archyvų.
Remiantis archeologinių, istorinių ir lingvistinių tyrinėjimų duomenimis, knygoje nagrinėjama Merkinės krašto istorijos raida nuo seniausių laikų iki XVIII a. pabaigos. Analizuojami daugiaplaniai kultūros paveldo vertybių kontekstai, nagrinėjamos svarbiausios istorijos realijos. Knygą sudaro trys skyriai: pirmajame mokslininkai kalba apie Merkinę ir jos įtaką kraštui iki XVIII a., o epiloge „Gyventi Merkinėje“ A Černiauskas piešia XXI a. pradžios Merkinės gyvenimą. Trečioje dalyje spausdinami publicistikos darbai, skirti Merkinei ir jos gyventojams. Publikacijos varijuoja nuo Z. Gliogerio įspūdžių plaukiant Nemunu XIX a. pradžioje iki H. Gudavičiaus ir A.ir M. Černiauskų straipsnių spausdintų „Dienovidyje“, „Valstiečių laikraštyje“ ir kituose periodiniuose leidiniuose XX a. pabaigoje. Originalus, knygai skirtas dr. M. Lapelės straipsnis „Gyvybės kelias“. Knygoje išspausdinta 15 Parko darbuotojų paruoštų straipsnių bei 90 A. ir M. Černiauskų fotonuotraukų. Istorinių monografijų leidyba reikalauja ne tik kompetencijos, bet ir lėšų. O mažuose miesteliuose, kaip ir Merkinėje, tai padaryti gana sunku. Knygos leidybą parėmė AB BANKAS „NORD/LB Lietuva“, Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, Kaišiadorių vyskupija, Tarptautinis Vilniaus oro uostas, UAB „Mėlynoji uoga“, Varėnos rajono savivaldybė.

Erelių žemė

5_1.jpg

Knyga
Teksto ir nuotraukų autorius E. Drobelis
47 p. Tir. 1000 egz.
Nors autorius šioje knygoje užsimena ir apie Gudų girios žmones, gyvenusius ir gyvenančius Čepkelių raisto pakraščiuose, fotografijose nė su žiburiu nerasi žmogaus ar jo pėdsakų. Tai – Erelių žemė. Albume pamatysite unikalius kurtinio ir tetervino portretus, gėrėsitės lygiažvynio žalčio vingiais, vilku, žvelgiančiu tiesiai į objektyvą. Jame tarsi iš pasakų šalies atskridęs apuokas žavi savo gintaro spalvos akimis, švytinčiomis paslaptinga išmintimi. Vienoje iš fotografijų pasijusite erelio žuvininko šeimos, gyvenančios Eugenijaus įkeltame lizde, svečiu. Albumo lapuose baltuoja švyliai, stiebiasi gencijonų žiedai, raudonuoja žalčialunkio – nuodingiausio Lietuvos augalo žiedynas…
Galbūt reikėtų Kiplingo, kad aprašytų Eugenijaus gyvenimą Erelių žemėje, bet to nereikia. Šioje knygoje pamatysite pasaulį Mauglio akimis su gražiais mokslininko pastebėjimais, kurie tilptų į keletą statistinių knygos viršelio eilučių: ,,<…> Čepkelių rezervato plotas 11 212 ha. Aukštapelkėje apie 20 ežerų ir ežerėlių. Rezervate aptikta 876 rūšys augalų, iš jų 51 – įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. <…> Čia galite rasti 250 rūšių grybų, 30 rūšių iš jų retai sutinkame Lietuvoje. 2000 rūšių vabzdžių. Virš 100 rūšių iš jų pirmą kartą rasti Lietuvoje. Pelkyne sutinkami 182 rūšių sparnuočiai, iš kurių 48 rūšių paukščiai įrašyti į Raudonąją knygą”. (Drobelis, 2004) Perskaičius tokią įspūdingą pelkyno charakteristiką ir žinant Eugenijaus darbštumą teko ne tik džiaugtis išėjusiu leidiniu, bet ir laukti naujos knygos apie didžiąją autoriaus meilę Čepkelių raistui. Puikios poligrafinės kokybės 48 puslapių knyga, kurioje išspausdinta 49 autoriaus padarytos fotografijos kai kuriems autoriams galėtų būti kūrybos viršūnė, bet E. Drobeliui tai buvo dar vienas laiptelis ruošiantis išleisti albumą „Čepkeliai“, kurį 2005 m. išleido „Gamtos pasaulis“.
Ne kiekvienas regintis mato, ne kiekvienas klausantis girdi, bet dar rečiau sutiksi žmogų, kuris įsiklausęs į slėpiningą gamtos pasaulį, sugebėtų kai kurias jos paslaptis perteikti. E. Drobeliui tai pavyko fotografijomis ir žodžiais. Pinigine išraiška to neišmatuosi. 


Juodasis gandras

7.jpg

Knyga
Teksto ir nuotraukų autorius E. Drobelis
16 p. Tir. 1000 egz.

Visi žino Lietuvos baltąjį gandrą, kuris įsikuria arčiau žmonių sodybų, ant ūkinių pastatų, elektros stulpų, bet retai kam teko pamatyti paslaptingą nykstančių sengirių gyventoją juodąjį gandrą. Autorius talentingai atskleidžia šio labai jautraus paukščio gyvenimą nuotraukomis ir žodžiais. Knyga iliustruota 20 E. Drobelio nuotraukų.


Informaciniai lankstinukai nespalvoti: „Drevinė bitininkystė“, „Marcinkonys“, „Dviračiais po Dzūkiją“, „Dzūkijos nacionalinio parko paukščių sąrašas“, „Mažoji architektūra“, „Nemunas“ (liet. k. tir. po 1000 egz.),
: Informaciniai lankstinukai spalvoti: „Baidarėmis Ūlos upe“ (liet.k. tir. 5000 egz., anglų k. tir. 2000 egz., vok. k. tir. 2000 egz.), „Dzūkijos nacionalinis parkas“ (liet. k. tir. 2000 egz.., anglų k. tir. 2000 egz.), „Marcinkonių etnografinis muziejus“ (liet. k. tir. 3000 egz., anglų k. 2000 egz.), „Merkinė“ (liet. k. tir. 3000 egz., pranc. k. tir. 1000 egz., rusų k. tir. 1000 egz.), „Merkinės apylinkių tautodailininkai“ (liet. k. tir. 3000 egz., pranc.. k. tir. 1000 egz.), Zackagirio pažintinis takas (liet. k. tir. 2000 egz., anglų k. tir. 2000 egz.).

2005 metai

Kur šaltiniai alma

10.jpg

Knyga
Teksto autoriai O. Drobelienė, E. Drobelis, H. Gudavičius. M. Lapelė,
R. Norkūnas, G. Valentukevičius.
Nuotraukos A. ir M. Černiauskų, O. Drobelienės, E. Drobelio, V. Knyvos,R. Kurlavičiaus, M. Lapelės, T. Stonio, G. Valentukevičiaus
48 p. Tir. 1000 egz.

Vientisą knygos tekstą parašė autorių grupė. Knygoje lyriškas H. Gudavičiaus stilius organiškai persipina su G. Valentukevičiaus dalykiškumu, tačiau net ir gerai pažįstant autorių kūrybinį braižą, neįmanoma atskirti kas kurį puslapį parašė, juo labiau, kad ir E. Drobelio, ir M. Lapelės gamtos tyrinėjimų medžiaga visada pasižymi jautriu, poetiniu požiūriu į aplinką.

Kapiniškiai, Rudnia, Dubininkas

11.jpg

Knyga
Sudarytojai A. Černiauskas, H. Gudavičius,
Nuotraukos A. ir M. Černiauskų.
176 p. Tir. 1000 egz.
Knygoje keturi skyriai. Savo žodį, papildydami Č. Kudabos, G. Motuzo ir K. Šešelgio, seniai išsakytus mokslinius pastebėjimus bei mintis, taria Dzūkijos nacionalinio parko gamtininkai E. Drobelis ir M. Lapelė. Specialiai šiai knygai parašė straipsnį ir Kazys Saja, gyvenantis Rudnelės kaime. Tačiau dominuoja H. Gudavičiaus ir R. Norkūno straipsniai. Gausu A. M. Černiauskų nuotraukų (67 vnt.). „Skroblus ir jo šaltiniai jungia visą knygą, nes tai yra svarbiausia aprašomų kaimų kraštovaizdyje ir gyventojų sielovaizdyje – Skroblaus tėkmė dera su laiko tėkme“. (Stacevičius, 2006, p. 78)
Dėl lėšų trūkumo Parko kraštotyrines knygas spaudai ruošia patys darbuotojai. Renka tekstus, redaguoja, skaito korektūrą, maketuoja. Spaustuvei mokama tik už plėvelių paruošimą, spausdinamą ir įrišimą. Kokybiškai už savo pirmtakes solidesnė „Kapiniškiai. Rudnia. Dubininkas.“, pagal apimtį galėjo būti didesnė, su stambesniu šriftu. Šioje knygoje, priešingai nei pirmuose minėtuose Parko leidiniuose nuotraukos pateikiamos derinant su tekstu, o ne atskiru blokeliu.

Stasys Stacevičius žurnale „Dainava“ Nr. 11 str. „Mintelės ir nutikimai prie Skroblaus“, padarė šios knygų serijos apžvalgą ir išsakė daug kritinių pastabų. Priekaištavo dėl mažų raidžių, nevienodo autorių pajėgumo, plono viršelio, priekaištavo ir Varėnos r. savivaldybei, kad neparėmė šių knygų leidimo... Nepaisant kritikos, minėtas autorius straipsnį užbaigia esminiu sakiniu: „<...> autentiškų kraštotyros knygų vertė, net ir tuo atveju, jei jos nėra tobulos, bėgant dešimtmečiams tik didėja“.


Informaciniai lankstinukai „Grūda“ „Liškiava“, „Merkinės lankytojų centras“, „Ką verta žinoti keliaujant po Dzūkijos nacionalinį parką“, „Pievos“ (liet. k. tir. po 1000 egz.)



2006 metai

Informaciniai lankstinukai: „Dzūkijos nacionalinio parko meistrai ir amatininkai“, „Mokykimės senųjų amatų“, „Praeitį menantys“, „Sparnuočių pasaulyje“, „Skraidančios gėlės“, „Pokario kovos“, „Baidarėmis Merkio upe“ (liet. k. tir. po 1000 egz.)

Gervė

13.jpg

Knyga

Teksto ir nuotraukų autorius E. Drobelis
16 p. Tir. 1000 egz.

Nuo mažiukų gerviukų, trepsinčių paskui tėvus ir laukiančių iš mamos snapo maisto, iki stambių bet grakščių, skardžiabalsių paukščių, kurių.gyvenimas praplaukia prieš akis skaitytojui vartant ir skaitant šią knygą. Knygą galima perskaityti per 10 minučių. O kiek reikia laiko ją parašyti, surinkti nuotraukas? Iš teksto ir nuotraukų aiškėja, kad ji buvo brandinama nuo 1976 iki 2005 metų. Knyga iliustruota 21 E. Drobelio nuotrauka.

Senoji Musteika

14.jpg

Knyga

Teksto autorius R. Norkūnas
Nuotraukos A. ir M. Černiauskų, E. Drobelio, V. Knyvos
Leidykla „Gamtos pasaulis“
48 p. Tir. 1000 egz.

Tai – antroji Parko knyga apie Musteikos kaimą. Skiriasi ne tik apimtimi, bet ir turiniu. Vientisa. Lyriškas ir kartu dalykiškas R. Norkūno tekstas nuo pirmųjų eilučių veda į „didelį ir gražų“ sodžių, kuris Gudų girios platybėje spindi lyg nedidelė sala vandenyne. Takeliais, keliukais, keliais, stabtelėdamas kryžkelėse – kryžiais pažymėtose, ženklus, gubernijų ribas menančiose, autorius nepastebimai įveda į kaimą, pasakodamas apie čia gyvenančius žmones, jų kasdienius darbus, amatus, šventes.
Šiame albume septyniasdešimt viena nuotrauka ir jau nuo pirmojo puslapio su tamsiu kryžiaus siluetu ir miesto žmogui nesuprantamo įrenginio – žaginių (žardo) likučiais antrame, suvoki, kaip nesustabdomai nyksta Dzūkijos nacionalinio parko kaimai. Ir ne tik Dzūkijos. Nors nuotraukose matome vieną kitą jauną žmogų, dominuoja pagyvenę, vis dar darbą mylintys veidai. Moterys kasa bulves ir tomis pačiomis rankomis audžia lovatieses, rankšluosčius – kuria būsimus eksponatus muziejams, čia pat medžiotojai, besipuikuojantys savo trofėjais, vištos, besiganančios prie savo namelio, avys aplink vežimą, prikrautą šieno.
Yra gyvenime kažkokie sunkiai suvokiami ženklai, kurių prigimtį sunku paaiškinti. Jau seniai išėjo į anapilį Musteikos kaimo šviesuolis Vincas Gaidys, tačiau po daugelio metų jo žemėn smengančią trobelę nusipirko R. Norkūnas ir apsigyveno su šeima. Augina vaikus. Sėdęs į Volgos (arklio vardas) ratus (vežimą), apvažiuoja DNP amatininkus, prižiūri bites Parko sukurtame drevinės bitininkystės take Musteikoje ir lyg koks pasakos herojus iš vieno grūdo, pasėto savo sodybos kieme, 1998 m. stengiasi išauginti lauką rugių, kad duonos užtektų šeimynai ir svečiui.

2007 metai

Keliaukime po Dzūkijos nacionalinį parką

keliaukite1.jpg

Informacinis leidinys
Sudarytojas E.Drobelis
Teksto autoriai direkcijos darbuotojai
Nuotraukos A. ir M. Černiauskai, Eugenijus Drobelis, Giedrius Valentukevičius
69 p. Tir.20 000 egz.

2011 metai

Tradicinė Dzūkijos nacionalinio parko architektūra: Langai

langai.jpg

Brošiūra
Teksto autorė Rasa Bertašiūtė
Nuotraukos Rasa Bertašiūtė; Dalia Blažulionytė; Virginija Pugačiauskienė; Onutė Drobelienė
Tir.1000 egz.

Dzyvai ne Drobės
Audiniai Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje


Dzyvai.jpg
Brošiūra
Teksto autorės Dalia Bernotaitė-Bieliauskienė ir Dalia Blažulionytė
Nuotraukos Dalia Bernotaitė- Bieliauskienė ir Dalia Blažulionytė
Tir.1000 egz.



Paieška
Renginiai
<< gegužė, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos