Grybautojams, uogautojams

Keliautoją Dzūkijoje stebina dešimtimis kilometrų nusidriekę miškai. Kas gi daugiau galėtų augti nederlinguose, sausuose Dainavos lygumos smėlynuose. Parko miškai yra turtingiausi Lietuvoje savo grybų derliais.
Grybauti dzūkai pradeda tuomet, kai miške pasirodo pirmieji grybai. Pirmosios miškuose pradeda dygti voveraitės, ūmėdės. Tačiau grybais dzūkai vadina tik baravykus. Esant palankioms gamtinėms sąlygoms, grybavimo sezonas prasideda birželio mėnesio viduryje.
Iš valgomų grybų daugiausia tikrinių baravykų, voveraičių, nemažai šilbaravykių ir makavykų. Merkinės ir Liškiavos žvyringose kalvose neretos rudmėsės, o Marcinkonių apylinkių smėlynuose rudeniop pasipila žaliuokės. Grybauti galima visuose Dzūkijos nacionalinio parko miškuose, išskyrus Skroblaus, Musteikos ir Povilnio rezervatus.
Grybautė pagal Dzūkus: Sako, reikia turėc dalių. Su geru daliu, tai ir grybauc gerai. O jei jos nėr, tai pyrmų rastų grybų raikia paspjaudzyc ar peržagnoc – geriau grybų rasi. Netyčia numynei grybų – tai gali mesc kašelį ir aic namo, – nesiseks. Pyrmų radai mažukų – tai nor namo grįšk, o jei dzidziulį – seksis. Seniau žmonės pilniavoj: jei žiemų an sniego būna musiukių, jei pavasarį šmarškų pilni kircimai ir šermukšnis dera, tai grybų bus pilni miškai.

O nuog žamės pakelk akis in dangų: jaunas mėnulis – bus grybų! O jei ryti ūkanos – žmogus už kašelės ir miškan. Sako, kad jiej dzygsta, kap rūkas eina, voracinkliai medzus ir ėglius aptraukia. Jei nulijo, dušnuma – tai jau lepeškų bus nemacis. Lietus išplauna lepeškas in viršų. Grybinis lietus – tai drabnas, dulksna ciktai, o jei sciprus lietus – nedzigs. Nedzigs ir jei vėjas puca – tadu miškan grybo neieškok.
Klausyk, kų žmonės sako, o jiej žino: jei pradėjo Kapiniškiuose dzygc – po nedėlios (savaitės) dzigs Marcinkonysna, tadu nuog Marcinkonių aina in Zervynas arba iš kitos pusės banga grybų ataina. Nedėlion (sekmadienį) mažai kas grybauja, šventa.
Zervynose jei nedėlion išajai grybauc – pušies viršūnėj pamacysi velnių kunigu persivertusį, mišias laikanc. O inajai miškan – dairykis: jei maladnykaicin, drūtumėlėn – tai baravykaicis, jei samanėlė – tai lepeškaitė. O jei randzi mažų grybų – jau viskas, nužūrėjai ir gali palikc, ataisi rytoj – sukirmijis, sako žmogaus akių boja. Žmonės jei randa – rauna: ar jisai mažasnis, ar jisai dzidesnis, jei jau lepšys tai palieka, palieka mirc ton pacon vieton, kur išdzygo.Ir raikia ne cingėc, kelcis su sauli, nes kitap miškan gali ir neic.
Grybai dzūkiškai: Grybai – tik baravykai: šviesūs trakiniai (tikrinis baravykas – Boletus edulis) ir rudeniniai juodgalviai (pušyninis baravykas – Boletus pinophilus)Lepeškos – voveraitės (Cantharellus cibarius)
Varnėkai – raudonviršiai (Leccinum versipelle), paberžiai (Leccinum scabrum)Juodzikiai – makavykai (Suillus variegatus)Zelionkos – žaliuokės (Tricholoma equestre)Šmarškos – bobausiai (Gyromitra esculenta)
Budės – neverti grybai: piengrybiai (Lactarius sp.), ūmedės (Russula sp.), gudukai (Rozites caperata), žibanakciai (tamprieji kazlėkai – Suillus bovinus) ir kt. Po visas budes dzūkai ganė karves.
Dzūkijos nacionalinio parko miškuose gausu mėlynių, bruknių. Žemuogių galima pasirinkti Merkinės apylinkėse. Uogauti draudžiama Skroblaus, Musteikos ir Povilnio rezervatuose.

Žvejams

Dzūkijos nacionaliniame parke yra 48 ežerai ir ežerėliai. Jeigu juos sudėtume į vieną – turėtume didelį gražų 232 hektarų ežerą. Panašiai ir su upėmis – jų priskaičiuojame 36, bet žvejams įdomiausios – Nemunas, Merkys, Ūla, Grūda. Parko ežeruose ir upėse gyvena 33 rūšys žuvų ir 1 apskritažiomenių (mažoji nėgė). Dvidešimto amžiaus šeštame dešimtmetyje pastačius Kauno hidroelektrinę, dzūkų upių šlovė nublanko. Dabar tik senoliai mena laikus, kaip į mūsų upes neršti atplaukdavo karališkos žuvys – lašišos, šlakiai. Tačiau vis dar galima Nemune sugauti didelį karpį ar karšį, o rudenėjant - šalvį, ūsorių ar didelę lydeką. Merkinės žvejai kartais sužvėjoje ir įspūdingo dydžio šamus.
Pavasarį, kai saulė pašildo vandenį, Nemune ir Merkyje prasideda laukinių karpių žūklė - mat upėse jie žymiai anksčiau atsigauna po žiemos miego ir pradeda ieškoti maisto. Rudenį Nemuno rėvose žvejai blizgėmis bando sugundyti salatį, čia vadinamą šalviu. Gana dažnai jų pastangos nenueina veltui ir būna vainikuotos sėkme. Šalvis – įspūdinga žuvis, dzūkų dėl savo dydžio ir stiprumo kartais dar vadinama ,,ubagų lašiša”, mat mėsa ašakota ir sausa. Merkys, Ūla ir Grūda žvejus traukia viltimi čia sugauti kilograminį upėtakį ar kiršlį. Nors tokio dydžio šios žuvys jau tapo retenybe, bet įgudusiems žvejams kartais pasitaiko ir dvigubai didesnių. 

Dauguma parko ežerų nėra labai žuvingi. Žvejus dažniau sutiksi prie Lizdų ežero, kuriame pasitaiko ir karpį ištraukti. Įspūdingas žuvų įvairove - Netiesų ežerėlių kompleksas, kurį su Nemunu jungia upelis. Žiemos metu čia gana sėkmingai iš po ledo gaudomi šapalai, kuojos ar ešeriai, o vasarą net salatis pakliūna. O štai prie Merkinės esantis Ešerinis ar prie Zervynų Mekšrinis viską savo pavadinimu pasako, tad ir komentarų čia nereikia.
Nacionaliniame parke galioja tos pačios mėgėjiškos žūklės taisyklės, kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje, tie patys žvejo mėgėjo leidimai. Meškeriotojo bilietus galima įsigyti visose „Lietuvos spaudos“ „Narvesen“ ir UAB „Perlo paslaugos“ prekybos vietose, darbo valandomis: I-VI 7-22 val. VII 9-20 val. Įsigyjant meškeriotojo bilietą loterijos terminale reikėtų žinoti paslaugos kodą – 101081. Informaciją, susijusią su meškeriotojo bilietų įsigijimu per Perlo terminalus galite gauti telefonu +370 5 271271.
Artimiausias perlo terminalas yra ,, IKI Cento" parduotuvėje Merkinėje.


Mėgėjiškos žūklės leidimų (žvejo bilietų kainos):

2 dienų trukmės leidimas - 1,5 euro + banko mokestis
1 mėnesio trukmės leidimas - 6 eurai+ banko mokestis
1 metų trukmės leidimas - 15 eurų + banko mokestis

Mėgėjiškos žūklės leidimą galite įsigyti paspaudę šią nuorodą.

Žvejoti nemokamai neišnuomotuose vandens telkiniuose turi teisę asmenys iki 16 metų, asmenys, vyresni nei 62 metai ir neįgalūs asmenys turėdami žvejybos vietoje tai patvirtinantį dokumentą. Išnuomotuose vandens telkiniuose turi teisę žvejoti nemokamai asmenys, kuriems žūklės ploto naudotojas suteikė teisę žvejoti nemokamai – tuose išnuomotuose vandens telkiniuose, kuriuose žūklės ploto naudotojas suteikė teisę žvejoti nemokamai, asmenys iki 16 metų, vyresni nei 62 metai ir neįgalieji.
Visais atvejais, žvejyboje privaloma turėti asmenybę patvirtinantį dokumentą.Žūklės metu galima naudoti 4 žūklės įrankius, kurių bendras kabliukų skaičius nedaugiau 6. Per parą leidžiama sugauti 5 kilogramus žuvies, 1 šamą, iki 3 vienetų upėtakių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau 5 vėgėlių, starkių, lydekų, šapalų, menkių, ungurių ar karpių. Draudžiama imti mažesnius nei šių dydžių: šamus-75 cm, salačius-52 cm, vėgėles-40 cm, ūsorius-47 cm, lydekas-45 cm, kiršlius-29 cm, upėtakius-30 cm, šapalus-25 cm, lynus-25 cm. 
Atminkite, kad visiškai draudžiama žvejyba Povilnio rezervate - Povilnio ežere ir upelyje iki Zervynų kaimo, taip pat Skroblaus upelio dalyje, patenkančioje į Skroblaus rezervatą. Nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos negalima žvejoti ir upėtakiniuose upeliuose bei upėse - Grūdoje, Skrobluje, Ūloje, Uosupyje.

Negalima gaudyti:
• vijūnus ir mažąsias neges (graužavirbas);
• marguosius upėtakius ir kiršlius - natūralios kilmės masalais;

Nuo sausio 1d. iki balandžio 30 d. - naudojant masalui gyvą žuvelę;
Nepamirškite, kad lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d., salačius – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d., kiršlius – nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d., marguosius upėtakius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Negalima nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. ir imti mažesnius kaip 10 cm ilgio vėžius.
Laikysitės šių reikalavimų ir joks inspektorius nesugadins Jums nuotaikos. Malonaus poilsio ir įspūdingų laimikių!


























Paieška
Renginiai
<< spalis, 2017 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos