Zervynų 48 sodybų kaimas - Respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Tai unikali miškų ūkio gyvenvietė iki šiol išlaikiusi XVIII - XIX a. susiformavusi planą ir liaudies architektūros savitumus.

Zervynos susilaukė didžiausio dėmesio ir yra vienas iš labiausiai tyrinėtų šios rūšies kaimų architektūros paminklų. Tyrimų dėka yra užfiksuotas gyvas XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios šio kaimo gyvenimo vaizdas ir bruožai, papročiai, ištirtos ir suinventorizuotos sodybos, atlikti pastatų apmatavimai, fotofiksacija. Ekspedicijų medžiaga apibūdinta 2 monografijose, parengtas kaimo regeneracijos projektas.

Kaime žinoma akmens amžiaus stovykla. Jo apylinkėse rasto kitos 24 akmens bei žalvario amžiaus stovyklos. Šie radiniai paliudija, kad čia žmonių gyventa nuo pat seniausių laikų.
Zervynų kaimo žmonės. Parko archyvas.
Pirmą kartą Zervynos paminėtos 1742-1748 m. Merkinės parapijos gimimų metrikų knygose.
XVIII a. kaimas turėjo dvi administracines priklausomybes. Varėnos Zervynos išsivystė iš bajorkaimio, priklausė Trakų vaivadijos ir pavieto Varėnos seniūnijai. Ši kaimo dalis ėjo baudžiavą. Kaniavos Zervynoms pradžią davė miško žvalgų gyvenvietė. Ji priklausė Vilniaus vaivadijos Lydos pavieto Kaniavos seniūnijai ir girininkijai. Ši kaimo dalis mokėjo činšą.

Reformų menkai tepaliestas Zervynų kaimo planas yra vertingiausia šio architektūros paminklo dalis. Siaurame žemės ruože tarp Ūlos upės šlaitų ir klonių vedanti, kampais užsisukanti gatvė yra pagrindinė kompozicinė ašis, nuo kurios į kiemų gilumas prie atsišakojusių gatvelių išsidėstę įvairaus plano sodybos. Pagrindinės sodybos buvo tie lizdai, iš kurių vėliau išsivystė įvairaus dydžio 15 sodybų kompleksų. Grupinėse sodybose su bendrais kiemais trobesiai išsidėstyti pagal jų funkcijas: vienoje eilėje arba priešpriešais netoli viena kitos pastatytos dvigalės pirkios, lygiagrečiai ar priešais jas maži svirnai. Tvartai darniai susieti vienas su kitu, o sodybų gilumoje į eilę surikiuoti skirtingų tūrių ir formų kluonai. Nors atskirų šeimų pastatai yra išblaškyti po visą grupinę sodybą, tačiau yra vieningas visos sodybos komplekso planas ir užstatymas. Visi pastatai Zervynose mediniai, sienos gulsčių rąstų, stogai dvišlaičiai gegniniai, dengti malkenomis (dabar perdengti šiferiu). Klėčių ir tvartų pamatai daugumoje medinių trinkų. Gyvenamųjų namų langai, durys, prieangiai saikingai papuošti . Kaime sodybų tvorų ir aptvarų tvėrime ir formose išlaikytas tradicinis liaudies architektūros nuoseklumas. 

Kaimo lėšomis pastatytas aukštas kryžius ant Ūlos upės kranto, antras - kryžkelėje, prie kapinių. Kaimo viduryje yra ne vienu metu statytų trijų kryžių grupė. 

Zervynų ąžuolas ir drevėtosios pušys - gamtos ir senovinės drevinės bitininkystės paminklai.
Čia filmuoti lietuviški filmai "Niekas nenorėjo mirti", "Faktas". Zervynose gyveno ir kūrė rašytojas Juozas Aputis.

Aprašymas Atsisiuntė Dydis Atsisiųsti
Zervynos audio gidas5785.83 MBAtsisiųsti
Paieška
Renginiai
<< gegužė, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos