Dešiniosios Nemuno pusės kaimai išsidėstę lygiagrečiai Nemunui. Apie šių kaimų išvaizdą liudija neišskirstyti gatviniai Maksimonių, Česukų, Apsingės kaimai. Dauguma šio krašto kaimų išskirstyti į vienkiemius 1930- 1939 metais. Į vienkiemius keltasi noriai, nes prieš šimtą metų išsiskirstę kairiosios Nemuno pusės kaimai gyveno geriau (dėl ten buvusios vokiškos tvarkos, geresnių padargų ir pan.). Nuo seno čia kaimo vyrai plukdydavo sielius, dirbo miške pjovėjais, eiguliais, sakintojais, žvejodavo Nemune.

Kairiosios Nemuno pusės Jonionys, Dubaklonis, Žeimiai, jau išnykę Levūnai- tai visgi panemunių kaimai garsūs žvejybos ir sielininkystės verslais. Kairiuoju Nemuno krantu paprastai ėjo ir burliokų takai. Tai buvęs dar vienas verslų atitraukdavęs panemuniečius nuo žemdirbystės. Nusamdyti burliokai krantu tempdavo vytines: burlaivus gabenančius javus į Gardiną.

Apie 1500 m. žmonės iš dešiniojo Nemuno kranto ėmė kurtis kairiąjame, kur pradėjo formuotis rėžiniai kaimai. Po 1795 m. kairiojo Nemuno kranto žemės atiteko Prūsijai, nuo 1815 m. čia veikė autonominės Lenkijos karalystės įstatymai. Tai lėmė, kad šioje pusėjė anksčiau buvo panaikinta baudžiava, po tėvo mirties nebuvo galima smulkinti ūkių, kas skatino kapitalistinių santykių vystymąsi. Kairiojoje Nemuno pusėje dėl gaisrų buvo draudžiama statyti pirtis, o laidoti leidžiama laidoti tik prie bažnyčių, todėl čia nerasime mažų kaimo kapinaičių, tokiose dešiniąjame Nemuno krante laidojama iki šiol.

Paieška
Renginiai
<< gegužė, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos