Lynežerio kaimas įsikūręs pietryčių Lietuvoje Varėnos r., Kaniavos sen. 29 km. nutolęs nuo rajono centro, apie 12 km į r. nuo Marcinkonių, Lyno ežero p. v. krante, prie kelio į Rudnią. 

Praeityje žuvingas ežeras viliojo pirmuosius gyventojus rinktis prie jo krantų vietas sodyboms. Kaimo pavadinimas taip pat susijęs su ežero vardu. Iš visų pusių kaimą supa miškai. Per abu pasaulinius karus ir tuoj po jų giria buvo intensyviai eksploatuojama, po to ne kartą nuniokota gaisrų. 

Archeologiniai Ūlos slėnio radiniai byloja, kad čia neolito laikotarpiu (IV – II tūkst. pr. m e. viduryje būta bendruomeninių stovyklų, o žalvario laikotarpiu (II tūkst. viduryje – I tūkst. viduryje pr. m. e.) gyvenamų vietų. Pradėjus verstis žemdirbyste, smėlėtos Ūlos upės apylinkės buvo apleistos ir tik vėliau, kai derlingesnių žemių rezervai išseko, vėl pamažu apgyventos. 

Vietiniai gyventojai tvirtina, kad Lynežeris senesnis už prie Ūlos esančias Zervynas. Mat Lynežeryje anksčiau buvusios kapinės, o Zervynos jų neturėjusios ir zervyniškiai mirusiuosius laidodavę Lynežeryje. 

Lynežeris — padrikasis kaimas, turintis gatvinio išretėjusio kaimo elementų. Kaimas turi architektūros paminklo statusą. Yra 9 paminklinės sodybos, jose 37 paminkliniai statiniai, statyti XIX a. pab. – XX a. pr.
Atsižvelgiant į kaimo geografinę padėtį ir atliktus tyrimus, galima daryti išvadą, jog kaimas čia susikūrė anksčiau, negu jis pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Tikriausiai pirmosios sodybos buvo jau prieš Valakų reformą. 

Anksčiausių žinių apie kaimą randama Lydos pavieto, Kaniavos girininkijos 1765 m. inventoriuje, kur kaimas vadinamas Naujuoju Lynežeriu. Minimos 4 sodybos. 1795 m. Lydos pavieto, Nočios parapijos gyventojų surašyme nurodyta, kad kaime buvo 13 šeimų, kurias sudarė 90 žmonių, tarp jų 7 baudžiauninkų, 5 laisvųjų valstiečių ir 1 žydų šeimos. Kadangi kaime gyventa žydų šeimos, tai jame būta ir karčemos. Tuo metu Lynežeryje gyveno daugiau žmonių negu daugelyje Kaniavos gir-jai priklausiusių kaimų. 

Detalų kaimo didumą ir gyventojų socialinę padėtį atskleidžia 1798 m. sudarytas Kaniavos girininkijos inventorius. Tais metais kaime buvo 7 (nematuoti) valakai žemės, gyveno 7 bajoriškų valstiečių šeimos ir 3 kampininkų šeimos, buvo smuklė, kurią nuomojo 5 žmonių žydų šeima. Vėliau kaimas plėtėsi padrikai. Nuo 1798 iki 1868 m. sodybų skaičius padidėjo nuo 8 iki 11. Šeimos gyveno bendrėmis, kiekviena valstiečio baudžiauninko šeima valdė po valaką žemės ir atlikdavo Kaniavos dvarui nustatyto dydžio prievoles. Lyno ežeras priklausė dvarininkui Rosadovskiui. Nuo XIX a. II pusės kaimas labai augo, dalijosi ūkiai, kūrėsi naujos sodybos. Dėl šių pokyčių mažėjo sklypai, tankėjo užstatymas ir formavosi Lynežeriui būdingos grupinės sodybos. 1907 m. duomenys rodo, kad kaime gyveno 291 žmogus. Tarp kaimo valstiečių neliko nei vieno valakinio ūkininko. 1939 m. tik 2 valstiečiai turėjo po pusę valako, kiti – po ketvirtį, šeštadalį ar dar mažiau.
Iš žemės ūkio valstiečiai gaudavo mažai pajamų, todėl užsiimdavo pagalbiniais verslais. Papildomų pajamų gaudavo iš miško, kurio kiekvienas turėjo palyginti didelį plotą. Pardavimui gamindavo sienojus, pabėgius arba malkas. Žiemą vyrai dirbdavo ir valstybiniuose miškuose. Moterys vasarą ir rudenį rinkdavo uogas ir grybus bei parduodavo turguje arba verslininkams. Pajamų šaltinis bei verslas buvo ir bitininkystė. Ji minima ir inventoriuose. 

1903 m. Lynežerį ištiko baisi nelaimė - gaisras. Jis nusiaubė centrinę kaimo dalį, todėl vėliau žmonės kėlėsi iš ankštos centrinės kaimo dalies ir kūrėsi atokiau nuo senųjų sodybų. Per 1915 – 1917 m. gripo epidemiją daug kaimo gyventojų išmirė. Nuo XX a. kaimo planas nekito. 1974 m. buvo 34 sodybos, 1986 – 30. Dalis paminklinių pastatų sunyko, dalis po perstatymo prarado savo paminklinę vertę.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą vaikus mokė daraktoriai. 1915 m. Lietuvą okupavus vokiečiams vietoj rusiškų mokyklų buvo steigiamos lietuviškos. 1916 m. mokykla atidaryta ir Lynežeryje. Mokėsi 30 mokinių. 1920 m. Lenkija okupuoja Vilniaus kraštą. Okupuotame krašte lietuviškas mokyklas steigia „Ryto“ draugija. Lynežeryje šios draugijos mokykla pradeda veikti 1921 m. 1924 – 1925 m. mokykla neveikė. Nuo 1926 m. mokykla veikė iki jos uždarymo (1936 m. gegužės 14 d.), 1939 m. rugpjūčio 23 d. gyventojai prašė įsteigti „Ryto“ skaityklą, bet valdžia neleido. 

1939 m. rudenį dalis Vilniaus krašto buvo grąžinta Lietuvai, o kita dalis buvo perduota Baltarusijai. 1940 m. pabaigoje Kaniavos, Marcinkonių ir Ratnyčios apylinkės grąžinamos Lietuvai. 

II pasaulinio karo metais vokiečiai kaime buvo įkūrę kareivines. 

Pokario metais pradinėje mokykloje mokytojavo vaikų poetas K. Kubilinskas, kuris buvo MGB agentas, išdavinėjo Lynežerio apylinkėse kovojusius partizanus. 

Kaime nesusikūrė kolūkis, gyvenvietė įėjo į miškų ūkio teritorijos ribas, todėl išsilaikė pastatai ir senoji sodybų struktūra.

Paieška
Renginiai
<< spalis, 2017 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos