Kaimas padrikasis su gatvinio kaimo bruožais (tokio plano kaimų Lietuvoje mažai). Sodybos išsidėsčiusios aplink stačiakampio plano aikštę, į kurią sueina 4 gatvės. 

Iki šiol žinomuose istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Dubininko kaimo vardas minimas 1742–1748 m. sudarytose Merkinės parapijos metrikų knygose. Jose nurodoma, kad kaime gimė tik vienas žmogus. Matyt, tuo laiku kaimas dar tik buvo pradėjęs kurtis. Remiantis minėtais dokumentais, kaimas susikūrė tarp 1738 ir 1742 m. 

Išsamesnių žinių apie kaimą randama nuo 1785 m. Tais metais sudarytame Varėnos seniūnijos, Margionių palivarko inventoriuje nurodoma, kad kaime gyveno 4 baudžiauninkų šeimos. 1823 m. kaime buvo 24 gyventojai. Nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pradžios sodybų kaime padaugėjo nuo 4 iki 6, gyveno 99 žmonės. 

Valakų dalybos Dubininke prasidėjo XX a. pradžioje, t.y. truputį vėliau negu kituose pietryčių Lietuvos kaimuose. Žemės dalybos vyko iki Antrojo pasaulinio karo, atskirų sodybų tuo metu padaugėjo nuo 6 iki 12.
Kaime buvo keletas nagingų statybos meistrų iš Šibailos šeimos, kiti mokėjo amatų. Nutiesus Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, pastačius Marcinkonių geležinkelio stotį, prasidėjo intensyvus valstybinių miškų kirtimas. Dubininko vyrai kirto mišką, dorojo ir vežė medieną į Marcinkonis. Parduodavo ir savo rėžiuose išaugusią medieną. 

Kadangi kaime nebuvo pelningo darbo, tai XX a. pradžioje daugelis gyventojų patraukė į Ameriką laimės ieškoti. Vieni grįžo, o kiti įsikūrė tenai. 1907 m. iš visų Dubininke gyvenusių žmonių kitur dirbo 20, t.y. 22 procentai. 

1920 m. Dubininkas patenka į Lenkijos okupuotą teritoriją ir išbūna iki 1939 m. 1933 m. 11 01 pradėjo veikti „Ryto“ skaitykla. Joje vaikai slapta buvo mokomi skaityti ir rašyti lietuviškai. Skaitykloje dirbo Uršulė Panavaitė, gyvenusi Alfonso Akstino sodyboje. Skaitykla buvo uždaryta 1936 07 22. Vaikai lietuviškai buvo mokomi slaptai. 

1939 m. rudenį SSRS dalį Vilniaus krašto grąžino Lietuvai, o kita dalis buvo perduota Baltarusijai. Merkio upe ėjo siena skyrusi valstybes, todėl rusai kaimo gyventojus iškėlė nuo sienos už 3 kilometrų. 1940 m. pabaigoje Kaniavos, Marcinkonių ir Ratnyčios apylinkės grąžinamos Lietuvai. 

1944 m. prasidėjo antroji sovietų okupacija. Iš kaimo buvo ištremtos dvi šeimos. Buvo įsitraukusių į rezistencinį judėjimą. 

Dubininkas priklausė 1950 m. įkurtam „Raudonojo spindulio“ kolūkiui. Kolūkio centras buvo Puvočiuose. Kolūkis ekonomiškai nepasiteisino, todėl po nepilnų dvejų metų jo žemės buvo perduotos Marcinkonių miškų ūkiui.


Paieška
Renginiai
<< lapkritis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos