Didesniąją dalį parko miškų sudaro pušynai, kurie nėra labai tinkami daugeliui žinduolių mitybos ir veisimosi požiūriu. Tačiau juose susiformavusios tokiose ekosistemose prisitaikiusios gyventi faunos populiacijos. Rūšių įvairovė didesnė derlingesnėse augimvietėse, prie upelių, upių ir ežerų, kur auga mišrūs eglių ir lapuočių medynai su gausiu pomiškiu bei traku. Dzūkijos parke užregistruotos 52 žinduolių rūšys, anksčiau šioje teritorijoje gyveno dar dvi žinduolių rūšys, dabar Lietuvoje išnykusios – rudasis lokys ir europinė audinė.

Gausus upių bei upelių tinklas sudaro geras sąlygas vandens ir pusiau vandens žinduoliams  – ūdroms, kanadinėms audinėms, bebrams. Iš smulkiųjų žinduolių būdingi paprastasis kirstukas, geltonkaklė ir miškinė pelės, rudasis pelėnas. Kadangi parko teritorijoje vyrauja dideli miškų masyvai, pilkųjų kiškių nedaug, užtat kitur daug retesnių baltųjų kiškių, prieraišesnių aukštapelkėms, palyginti nemažai. 


Dideliuose miškų masyvuose pakankamai slaptaviečių suranda ir plėšrūnai – vilkai, rudosios lapės, usūriniai šunys, miškinės kiaunės ir barsukai, taip pat šermuonėliai, žebenkštys, šeškai. Skurdžiuose Dzūkijos šiluose menka pašarinė bazė, todėl kanopinių žvėrių tankumas gana mažas. Kiek daugiau jų šiaurinėje parko dalyje – Subartonių miškuose, kur derlingesnės augimvietės bei Musteikos girininkijoje, besiribojančioje su Čepkelių pelkynais, kur telkiasi briedžiai. Net 15 Parko žinduolių įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, tarp kurių ir didžioji miegapelė, įtraukta į griežtai saugomų rūšių sąrašus.

Paieška
Renginiai
<< lapkritis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos