Sraunios šiltavandenės Dzūkijos upės dar garsėja kiršliais ir upėtakiais, bet didžioji jų šlovė jau praeityje. Tik senose nuotraukose Merkinės žvejai laiko iškėlę sieksnines lašišas, o Paūlių ir Pamerkių kaimuose kluonų pastogėse rūdija nenaudojami žeberklai.

Merkio upės baseine buvo apie 40 proc. Lietuvos šlakių bei lašišų nerštaviečių, ir vėlų rudenį šios taurios žuvys pasklisdavo po mažuosius upelius, ieškodamos žvyringų sraunumų. Iki Kauno hidroelektrinės užtvankos pastatymo Nemuno vidurupyje vyravo sraunumoms prieraišių ir praeivių žuvų rūšys – upėtakis, kiršlys, žiobris, skersnukis, salatis, lašiša, šlakys, šapalas, ūsorius. Tada žiobrių ir ūsorių bendras laimikis siekė 67 proc. visų sugautų žuvų, o šiuo metu beveik tokią pačią dalį sudaro kuojos ir karšiai.

Dzūkijos nacionalinio parko upių sraunumose ir sietuvose, ežerų gelmėse dabar aptinkamos 31 žuvų ir 1 apskritažiomenių rūšys, priklausančios 11 šeimų. Nemune neretai pasitaiko salačiai, karšiai, gana stambūs šamai, ūsoriai. Merkyje vyrauja kiršliai ir karpinės sraunių vandenų rūšys – rainės, strepečiai, srovinės aukšlės, šapalai, gružliai. Gana plačiai paplitusi parko upėse ir mažoji nėgė, paprastasis kūjagalvis. Mažiausiuose upeliuose aptinkamos tik 4–6 rūšys: mažoji nėgė, upėtakis, rainė, gružlys, šližys, kūjagalvis.

Parko ežerai daugiausiai yra eutrofiniai, karšinio tipo ir juose gyvena įprastinės ežerams rūšys: plakiai, lynai, raudės, karšiai, lydekos, ešeriai, kuojos, į kai kuriuos įleista karpių. Distrofinio tipo ežeruose dažniausiai sutinkama auksinių karosų, kartais ešerių. Didžiausia rūšine įvairove pasižymi pratakūs ežerai, o iš viso parko ežeruose gyvena 17 rūšių žuvų.



Paieška
Renginiai
<< gegužė, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos