Dzūkijos nacionalinis parkas – upių bei upelių parkas. Čia į Nemuną savo vandenis suneša 36 upės ir upeliai, o bendras visų vandentakų ilgis – apie 300 km. Upes daugiausiai maitina gruntiniai vandenys, todėl jų nuotėkis yra pastovesnis nei kitose Lietuvos vietose.

Vakariniu Parko pakraščiu 45,0 km teka Nemunas, daugelį šimtmečių buvęs svarbiausiu Lietuvos valstybės vandens keliu. Vandens kiekį pasroviui didina gausūs krantuose atsiveriantys šaltiniai. Nemuno debitas čia 202 m3/s, jis dažniausiai užšala gruodžio gale, o ledonešio pradžia – apie kovo vidurį.

Šiaurine teritorijos dalimi 37 km teka Merkys – pagrindinis Nemuno intakas Dainavos lygumoje. Į jį įteka Ūla, Grūda, Skroblus, o pats Merkys atiduoda savo vandenis Nemunui Merkinėje. Vidutinis Merkio nuolydis 67 cm/km, o debitas – 33,4 m3/s.



Rytiniu pakraščiu prateka Ūla – didžiausias Merkio intakas. Jos ilgis siekia 84 km, o Dzūkijos nacionaliniame parke – 25 km. Žemiau Pauosupės beveik visą slėnio plotą užima šaltiniuota, durpėta salpa. Nuo Zervynų Ūla kerta kopų ruožą ir iki Mančiagirės teka siauru kanjonišku slėniu su aukštais, nuolat ardomais skardžiais. Vaizdingos atodangos neretos ir toliau ties Žiūrais, Trakiškėmis.

Grūda – mažesnis kairysis Merkio intakas. Jos ilgis 36,2 km, o didžioji baseino dalis yra Parko teritorijoje. Patekusi į kopų ruožą, ji teka plačiu 2–3 km pločio senslėniu, pasižymi labai gausiomis ir vaizdingomis meandromis (kilpomis).

Skroblus – vienas įspūdingiausių Lietuvos upelių. Skroblaus ilgis tik 17,3 km. Debitas upelio pradžioje –8 litrai per sekundę, o ten, kur jis įteka į Merkį – 700 litrų per sekundę. Kito tokio trumpo ir tokio vandeningo upelio Lietuvoje nėra. Skroblus tebegilina savo vagą, o jo slėnyje daugumoje duburių tęsiasi šaltinėtų šlaitų slinkimas arba sufozijos reiškiniai. Sufozijos cirkų, taip pat aktyviai vienoje vietoje besivystančių, Lietuvoje daugiau nežinoma. Kai kurie jų labai įspūdingi – gilūs, stačiašlaičiai, ūksmingi.

Kitos įdomesnės parko upės: Strauja, ant kurios stovėjo 4 malūnai, Apsingė, Kempė, kanjoninio tipo Povilnio ir Išrūginio upeliai, įtekantys į Ūlą. Dzūkijai būdingi ir žemės gelmėse pradingstantys upeliai. Šiauriniame Parko pakraštyje iš Ežeryno pelkių išteka Būkaverksnio upelis, kuris tik kas kelinti metai pasiekia nedidelį Krakinio ežerėlį ir papildo jo vandens atsargas. Panaros kaimas savo pavadinimą taip pat gavo nuo vandens tėkmių, „paneriančių“ po žemės paviršiumi ir vėl atsirandančių Nemuno slėnyje.

Paieška
Renginiai
<< gegužė, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos