1044 m. Istorikas Teodoras Narbutas laiko Liškiavos istorijos pradžia

1377 m. Merkinė minima rašytiniuose šaltinuose (Merkenpil, Merkinpille, Merken, Merkin, Merecz)

1377 m. vasario mėn. Merkinę pirmą kartą pasiekė didelės Ordino ir jo talkininkų jėgos — 12000 vyrų, vedamos maršalo Gotfrido fon Lindeno į Vilnių ir Trakus

1387 m. Trakų kunigaikštystės aprašyme (Jogailos raštas Skirgailai) Merkinė vadinama pilimi (miestu)

1387 m. Merkinėje Jogaila suteikė Vilniaus miestui Magdeburgo teises

1387-1388 m. Pastatyta Merkinės Šv. Mikalojaus bažnyčia

1394 m. Vilniaus puolimo išvakarėse Kryžiuočių ordinas puolė Merkinės pilį

1403 m. Puolama Merkinės pilis sudeginta

Apie 1410 m. Pradėta statyti Liškiavos pilis

1458 m. Buvo pastatyta pirmoji Liškiavos bažnyčia, buvusi Merkinės filija

1491 m Karalius Aleksandras suteikė Merkinei Magdeburgo teises

1569 m. Žygimantas Augustas suteikė Merkinei herbą, kuriame buvo vaizduojamas mitinis vienragis

1589 m. Merkinės seniūnija suskirstyta į penkias vaitystes: Skroblininkų, Ilgininių, Druskininkų, Gelovinės ir Brazdžiūnų

1605 m. Merkinės burmistras Kristupas Steponavičius su savo žmona Ona pasikvietė į Merkinę vienuolius domininkonus ir padovanojo jiems mūrinius namus su sklypu

1606 m. Merkinėje įkurtame domininkonų vienuolyne buvo mokykla

1606 m. Merkinės burmistras Steponavičius už labdarių aukas pastatė  domininkonų vienuolyną su Marijos Grabnyčinės ir Šv. Kazimiero bažnyčia

1615 m. Domininkonams Merkinėje pastatyta mūrinė bažnyčia

1616 m. Merkinės seniūnas Jonas Vaina savavališkai, be kunigaikščio ir seimo sutikimo, į Merkinę įleido žydus

Apie 1629 m. Liškiavos dvaro savininkas Radzminskis šalia bažnyčios pastatė dvaro rūmus

1637 m. Istoriniuose šaltiniuose minimi Marcinkonys ir Margionys


1648 m. gegužės 20 d. Medžioklėje persišaldęs ir dvi savaites pasirgęs, Merkinėje mirė Vladislovas Vaza

1650 m. liepos 15 d. Jonas Kazimieras, Vladislovo Vazos įpėdinis, patvirtino visas iki to laiko Merkinės turėtas privilegijas

1656 m. Maskvos okupacijos metais Merkinė buvo sunaikinta

1661 m. Varšuvos seimas dar kartą patvirtino 1654 metų Merkinės privilegiją

1662 m. Naujasis Liškiavos savininkas, Trakų vaivadijos kariškis Jurgis Kosyla pastatė medinę dvibokštę Šv. Jurgio bažnyčią. Jos didžiajame altoriuje buvęs Šv. Jurgio paveikslas saugomas dabartinėje bažnyčioje

1662 m. Pilis Merkinės piliakalnyje buvo paversta pilies teismo kalėjimu, kuriame bajorai atsėdėdavo bausmes

1676 m. Mikalojus Pacas savo lėšomis Merkinėje įsteigė Jėzuitų kolegiją ir pastatė jiems vienuolyną su bažnyčia

1699 m. Seinų domininkonai ėmė valdyti Liškiavą, pastatė vienuolyną, užveisė sodą, apsodino daržus, iškasė tvenkinius, kur įveisė žuvų

1703 m. Pradėta statyti Liškiavos bažnyčia. Jos statyba rūpinosi vienuolyno vyresnysis kun. Remigijus Masalskis

1712 m.
Pirmą kartą paminėtas Žiūrų kaimas.


1742-1748 m. Pirmąsyk minimas Zervynų kaimas (metrikų knygose)

1742-1748 m. Pirmą kartą minimas Dubininko kaimo vardas (Merkinės parapijos metrikų knygose)

1765 m.
Lydos pavieto, Kaniavos girininkijos inventoriuje, pirmą kartą paminėtas Lynežeris kur kaimas vadinamas Naujuoju Lynežeriu


1770 m. Pastatyta Kibyšių koplyčia. Ją aptarnavo Merkinės domininkonai

1770 m. Marcinkonyse Šv. apaštalų Judo ir Simono garbei pastatyta pirmoji medinė bažnyčia

1785 m. Pirmą kartą žinomuose šaltiniuose paminėtas Musteikos kaimas

1822 m. Merkinė labai nukentėjo nuo gaisro, sudegė visos miestelio krautuvės, buvusios prie rotušės, pati rotušė, jos laikrodis, varpas, liko tik mūrai

1831 m. Uždarytas domininkonų vienuolynas, vienuoliai areštuoti


1862 m. Per Marcinkonis nutiestas Varšuvos-Peterburgo geležinkelis

1863 m.
Vasario 16 d. Marcinkonyse įvyko vienas pirmųjų 1863 m. sukilimo pasipriešinimų (sukilėlių būrys sulaikė rusų traukinį su rekrūtais)


1878 m. Sudegė medinė Marcinkonių bažnyčia.


1880 m. Marcinkonyse atstatyta dabartinė medinė bažnytėlė Šv. apaštalų Judo ir Simono garbei

1882 m. Merkinėje įsteigta rusiška valsčiaus mokykla (joje mokėsi Vincas Krėvė)

1883 m. Merkinėje rotušės vietoje rusai pastatė cerkvę

1914 m. Nuo Marcinkonių į Katrą nutiestas siaurasis geležinkelis

1918 m. Musteikoje T. Ivanauskas ir H. Ivanauskienė įsteigė pradžios mokyklą, kurioje abu mokytojavo

1918 lapkričio mėn. Liškiaviečiai nutarė įkurti savo valsčių

1920 m. Lenkai želigovskininkai okupavo Merkinę ir pusę jos valsčiaus

Po 1920 m. Ties Liškiava ėjo demarkacijos linija

1921 m. spalio mėn. Merkinėje įsteigta vidurinė mokykla

1925 m.
Įsteigtas Marcinkonių valsčius. Valsčius priklausė Balstogės vaivadijos, Gardino apskričiai. Panaikintas 1950 m.


1929 m. Uždaryta Merkinės mokykla

1930 m. Liškiavos valsčius sujungtas su Merkinės valsčiumi

1933 m.
Pastatytas Marcinkonių kryžius, 15 m. aukščio su dviem skersiniais, koplytėle ir pagrąžintais tautiniais motyvais. XII 6 pastatytas- XII 7 nugriautas. Atstatytas 1991 m.


1938 m.
Prie Trasnyko k. mirtinai sužeistas demarkacijos liniją perėjęs lenkų pasienietis Stanislov Serafin (palaidotas Marcinkonių k. kapinėse). Lenkijos vyriausybė, pasinaudojusi pasienio incidentu, kovo 17 paskelbė ultimatumą Lietuvai.


1941 m. Merkinėje atidaryta vidurinė mokykla, kuri vokiečių okupacijos metais išaugo iki pilnos gimnazijos

1944 m. Merkinė labai nukentėjo nuo bombardavimo: išgriautas visas miestelio centras ir visai sugriauti gimnazijos namai, nukentėjo bažnyčia

1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės mūšis. A. Ramanausko–Vanago 70–ies partizanų būrys puola Merkinės miestelį. Sunaikinti valsčiaus sovietinių įstaigų ir milicijos pastatai ir dokumentai

1971 m. Įkurti Žiūrų ir Marcinkonių etnografiniai ansambliai.


1989 m. Pastatytas pirmasis kryžius Merkinės kryžių kalnelyje. Tai masiniai kapai, kuriuose buvo užkasinėjami žuvę Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) dalyviai.

1991 m. balandžio 23 d. Įkuriamas Dzūkijos nacionalinis parkas

1992 m. vasario mėn. Išleidžiamas pirmasis Dzūkijos nacionalinio parko laikraščio „Šalcinis“ numeris

1993 m. sausio 13 d. Organizuojamas pirmasis žygis prie Pietų Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto J. Vitkaus – Kazimieraičio slėptuvės, netoli Rudnios (Rudnelės) kaimo prie Skroblaus upės

1993 m. liepos 24 d. Naujai pastatyto klojimo Margionių kaime atidarymas (Margionių klojimo teatras)

1995 balandžio mėn. Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centro atidarymas

1996 m. Pradeda veikti Dzūkijos nacionalinio parko etnografinis muziejus Marcinkonyse

1996 m.
Henrikas Gudavičius už nuopelnus Varėnos kraštui apdovanojamas pirmuoju „Sidabrinės bitės“ ženklu.


1997 m.
Nutraukiamas traukinių eismas iš Vilniaus į Druskininkus.


1998 m. balandžio mėn.
Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių lankytojų centro atidarymas.


1998 m. birželio 5 d.
Parko ekologui Henrikui Gudavičiui įteikta pirmoji Aplinkos apsaugos ministerijos įsteigta Česlovo Kudabos premija.


1999 m.
Lina ir Egidijus Černiauskai Kapiniškėse įkuria pirmąją kaimo turizmo sodybą Parko teritorijoje.


2000 m.
Pirmoji, tapusi tradicine, pynimo savaitė Marcinkonyse, vėliau persikėlusi į Musteiką. Organizatorius Romas Norkūnas.


2001 m.
Įrengtas Zackagirio pažintinis takas, kurio koncepciją dar 1996 m. sukūrė Henrikas Gudavičius


2001 m.
Merkinės lankytojų centre įvyksta pirmoji „Amatų mokyklėlė“. Vadovė Laima Saviščevienė


2004 m.
Žiūrų etnografinis ansamblis „Aukso paukštės“ pripažintas geriausiu kaimo folkloriniu kolektyvu


2005 m.
Įrengiamas drevinės bitininkystės takas ir muziejus Musteikoje


2005 m.
Atidaryta Gražinos Didelytės galerija Andeinė Rudnelės kaime


2006 m.
Pirmasis, tapęs tradiciniu Parko renginiu, folkloro festivalis „Subatėlės vakarėly“


2006 m.
Eugenijus Drobelis apdovanojamas „Sidabrinės bitės“ ženklu už nuopelnus Varėnos kraštui


2007 m.
Direktoriaus pareigas pradeda eiti Eimutis Gudelevičius


2008 m.
Eugenijui Drobeliui skirta P. Abukevičiaus premija


2008 m.
Broliams Černiauskams už Lietuvos meninės fotografijos tradicijų tąsą skirta Kultūros ministerijos Balio Buračo vardo premija


2010 m.
Nuo sausio 1 d. savo darbą pradeda jungtinė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija


2010 m.
Romas Norkūnas gauna Žemės ūkio ministerijos skelbto konkurso Kaimo šviesuolio vardą


2010 m.
Algimantas Černiauskas apdovanojamas „Sidabrinės bitės“ ženklu


2011 m.
Įsteigiama PAN parkų grupė, pradedama rengti tvaraus turizmo strategija


2011 m.
Broliams Černiauskams už kūrybinius nuopelnus paskiriama Vyriausybės kultūros ir meno premija


2012 m.
„Respublikos“ nacionalinių vertybių 2011“ apdovanojimuose Margionių kaimas dėl tradicijos aštuonias dienas po Vėlinių kapinėse kūrenti laužus, paskelbtas reiškiniu, garsinančiu Lietuvą.




Paieška
Renginiai
<< gegužė, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos