1 2 3
„Dzūkijos nacionalinio parko tradicinė architektūra: langai“
Dr. Rasa Bertašiūtė

Etninė architektūra – labai svarbi kultūrinio kraštovaizdžio ir regiono identiteto dalis. Statybos bei gyvenamosios aplinkos savitumų pažinimas, saugojimas ir puoselėjimas garantuoja tvarią visuomenės raidą bei rekreacinį vietovės patrauklumą. Gyvenamoji aplinka nėra vien utilitarus žmogaus poreikis, tai ir estetinis išgyvenimas, įtakojantis tarpusavio bendravimą, būties motyvaciją bei savimonę. 

Langai – vienas svarbiausių pastato konstrukcinių bei puošybos elementų. Jų išdėstymas, meninis apiforminimas didele dalimi lemia pastato architektūrą, kartu parodo šeimininko skonį ir išprusimą. Per palyginti trumpą gyvenamojo namo raidos laikotarpį įvyko ryškūs langų formų, dekoro bei konstrukcijų pakitimai. Jie vyksta ir dabartiniu metu – vis daugiau gyventojų senuosius langus keičia naujais, dažniausiai plastikiniais, tuo būdu prarandami tradiciniai langų puošmenys, kinta namo ir kaimo vaizdas, dingsta architektūros savitumas. Kaip žodis sakinyje, taip ir mažiausia detalė architektūroje yra svarbi, turi prasmę ir ypatingą savitą informaciją. Ją išmetus suyra/pakinta mintis. Taip yra ir architektūroje – išmetus tradicinius langus visiškai pasikeičia namo vaizdas, prarandama paveldo vertė.

Langų raidos istorija

Aukštaičių gryčiose ir Dzūkų pirkiose iki XIX a. pabaigos dažnai naudotas paprasčiausios konstrukcijos langas – nedidelė viename ar dviejuose sienojuose iškirsta anga, be rėmo, užstumiama horizontaliai slankiojančia lentele arba užveriama primityvios konstrukcijos langine. Siekiant geriau apšviesti patalpas, lango anga palaipsniui buvo didinama. Į ją įstatomas rėmas, užpildytas šviesą praleidžiančiomis medžiagomis. XVI a. langai dažniausiai buvo užpildomi nedideliais popieriaus arba stiklo gabalėliais. Kol stiklas buvo brangus (iki XVII a.), naudotos ir gyvulių, žuvų pūslės, odos, taukuotas popierius, audinys, žėručio skeltės. XVII – XVIII a. paplito dvivėriai ir keturių dalių varstomi rėmai. Varstomoji dalis, puslangė (lango rėmas) buvo sudalinama alaviniais arba geležiniais rėmeliais į 6, 8, 12 ar 16 dalių, į juos įstatomi langeliai (šibos). Palaipsniui metaliniai langų rėmai buvo keičiami mediniais, mažėjo rėmelių skaičius ir tuo pačiu didėjo stiklo plokštumos. Valstiečių namuose pirmieji stiklo langai dažnai daryti iš mažų, netaisyklingos formos, sutvirtintų balanomis stiklo gabalėlių. XVII – XX a. kaimo trobesiuose vyravo keturių arba šešių dalių (rūčių) langai, kur aukščio ir pločio santykis svyravo nuo 1:0,7 iki 1:0,8. Stiklai mediniuose rėmuose pirmiausia buvo įstatomi į prievaruose ir rėmo pakraščiuose išpjautus griovelius. Norint pakeisti sudužusį stiklą reikėjo išardyti visą rėmelį, be to, grioveliuose nuolat kaupdavosi vanduo, ir rėmas greitai supūdavo. XIX a. paplitus glaistui langų gamybos technologija patobulėjo. Žiemą, stengiantis apsisaugoti nuo šalčio, iš lauko pusės langai buvo dengiami šiaudiniais matais (iš šiaudų surišta danga). XX a. II ketvirtyje kaime paplito dvigubi langai (dubultavi) sudalinti į tris dalis (dvi varstomos, viršutinė nevarstoma), namai tapo sandaresni ir šiltesni. 

Šilumai sulaikyt ir apsaugai XVI - XIX a. prie langų buvo kabinamos viena arba dvi langinės. Iš pradžių jos buvo vienpusės, vėliau dvipusės, kabinamos prie lauko sienos medinėmis virpstimis arba metaliniais vyriais (zoviesais). Daromos vieno, dviejų sluoksnių lentų arba su įsprūdomis (filingais). Langinėse išpjautos nedidelės (širdelės, mėnulio, dobilo ir kt. formos) angos padėjo orientuotis laike ir pagyvino namo fasadus.

Puošyba

Langai įstatomi į statybos metu sienoje paliktą angą. Plyšiai buvo užkaišomi pakulomis, o išorinė ir vidinė lango pusė aptaisoma lentų apkalu (lamperijomis). Išpjaustinėtos, profiliuotos apkalimo lentos sudarė lango puošmenis. Lango aukštis su papuošimais užėmė 1/3 – 1/2 sienos aukščio.

Rytų aukštaičių ir dzūkų langai dažniausiai apjuosti vienodo pločio lentomis (aukštaičių dar aprėminti siaura juostele), lauko pusėje be palangių. Tradiciškai puošiami šoninių lentų galai, viršutinė ir apatinė lenta, rečiau – rėmai, palangės ar staktos. Puošniausi viršulangiai: virš lango rėmo uždedamos prikaltės su karnizėliu, apvadai išpjaustinėjami geometriniais, augaliniais ar gyvūnų ornamentais. Paprasčiausias viršulangis turi horizontalią lentelę, vadinamą karnizu. Puošnesnis susideda iš dviejų dalių – karnizo ir sandriko (trikampio ar kitokio pavidalo frontonėlis antlangės viršuje). Būna ir kitokių viršulangių kompozicijų: tik frizas (plati dekoruota lenta), frizas ir sandrikas be karnizo arba frizas su karnizu be sandriko. Sudėtingiausios turi frizą, karnizą ir sandriką. Sandrikuose kiarapjūviu ornamentu išpjaustinėti augalų motyvai, žalčiukai, šakelės, žiedų pynės su voliutomis. Kartais sutinkamas baroko architektūros puošybos motyvas – pertrauktas trikampis su skrituliu centre ar gėlių, paukščių siluetais. Polangiai puošiami riestiniais profiliais, ypač mėgstamas dviejų priešpriešinių kreivių motyvas.

Prie langų papuošimų derinamos langinės. Jos dekoratyviai apkalamos lentelėmis, puošiamos raižiniais, ištapomos, dažomos keliomis spalvomis. Su langų apdaila derinama ir stogo skliautų (frontonų) langelių puošyba. Kartais jie daromi apskriti, pusapskričiai, trikampiai, rombo ar kt. formų.

Langų priežiūra, restauravimas, renovavimas

Paskaičiuota, kad per nesandarius langus prarandama apie trečdalis šilumos. Todėl labai svarbu turėti ir gražius, ir tvarkingus langus. Norint, kad langai ilgai tarnautų ir būtų sandarūs juos reikia nuolatos/periodiškai prižiūrėti. Jei langai prastos būklės pirmiausia reikia nuspręsti ar juos keisti, ar restauruoti/ renovuoti. Keičiant senus langus naujais, dažniausiai argumentuojama, kad pastarieji turi geresnes šilumos ir garso savybes. Tačiau šilumą ir garsą galima izoliuoti pigesniais būdais: sudėti sandarinimo juosteles arba papildomus stiklus. Prieš klijuojant sandarinimo juosteles langus reikia perdažyti, sutvarkyti plyšius. Papildomi stiklai gali būti dedami lango viduje, tarp sąvarų (varčių) arba iš vidaus. Kartais vidinis lango stiklas keičiamas stiklo paketu. Pigiausia ir paprasčiausia tvirtinti papildomą stiklą prie specialiai pagaminto laikiklio ant vidinės sąvaros/varčios. 

Jeigu langus nusprendėte keisti, geriausia gaminti tikslią senųjų kopiją (tuomet namas išsaugos pirminę/autentišką išvaizdą). Keičiant ar tvarkant pastatų langus, kurių medinės detalės neturi didelės kultūrinės vertės, svarbu išsaugoti matomas lango proporcijas (lango rėmo storius ir skaidymą). Vidinėje pusėje svarbiausia atkreipti dėmesį į metalines detales ir medinių rėmų profilius. Dedant papildomą izoliacinį stiklą (su rėmu) būtina priderinti jį prie senųjų langų.

Pigesnė ir ekonomiškesnė alternatyva langų keitimui, - atsargus/kruopštus jų taisymas ir pakenktų dalių keitimas. Langų staktos dažniausiai tvarkomos jų neišimant: nuvalomi nešvarumai, nugramdomi seni dažai, mediena išlyginama, pataisoma ir naujai nudažoma. Langai su rėmais išimami ir tvarkomi dirbtuvėse. Prieš nuimant sąvaras/varčias ant jų pažymima ką reikia keisti ar taisyti, kad jos sandariai ir laisvai užsidarytų. Vietoj jų lango angoje įmontuojami laikini apsauginiai skydai, leidžiantys tvarkyti staktas net ir prastu oru. Dirbtuvėje išimami staktų ir sąvarų apkaustai bei sklendės, nuo jų nuvalomi dažai ir rūdys, metalo dirbiniai ištepami nuo rudžių apsaugančia priemone ir nudažomi. Iš sąvarų išimami stiklai. Sąvaros išdžiovinamos, pataisomos, pakeičiamos atskiros sugedusios/supuvusios dalys. Keitimui naudojama mediena turi būti tokios pat rūšies kaip senoji, rievės išdėstytos tokia pat tvarka, idant neatsirastų nenumatytų deformacijų. Prieš naujai įstiklinant, sąvarų mediena impregnuojama/gruntuojama (lino aliejaus dažais). Iškitavus langą, pirmiausia sutvarkoma lango rėmo geometrija, kad jis be trukdžių galėtų varstytis, lauko pusė impregnuojama ir dažoma (trim sluoksniais) aliejiniais dažais. Vidinė lango pusė dažoma vidaus darbams skirtais dažais. Kabinant langus atgal į staktas reikia atidžiai priderinti vyrius ir sklendes.

Nedideli gedimai gali būti taisomi kitu ar specialiomis dervomis. Senųjų langų medienos dalis reikia keisti tuomet, kai jos pradeda pūti. Reikia nepamiršti, kad varžtų ir metalinių detalių paviršiuje yra labai geros sąlygos kauptis kondensatui, tai drėkina besiglaudžiančią medieną ir skatina medienos puvimą. 

Pietinį langą reikia tvarkyti dažniau negu kitus. Langus reikia dažyti šiltu ir sausu metų laiku, vengti tiesioginių saulės spindulių (normaliai džiūnantys dažai išliks elastingesni, džiūstant dažams saulėje gali susidaryti pūslės). Prieš dažymą medienos drėgmė neturėtų viršyti 15 %. Prieš perdažant reikia gerai nuvalyti paviršių nuo senų dažų (nuplauti amoniaku, metilo chlorido valikliais ar karšto oro srove ir nugramdyti senus atšokusius dažus). Langai dažomi trim etapais: gruntavimas, pirminis ir galutinis dažymas. Gruntuoti būtina ir kito falcą. Dažų sluoksniai sudaro apsauginį paviršių, tačiau svarbu neuždažyti per daug storu sluoksniu. Tradiciškai langams geriausiai tinka lino aliejaus dažai. Alkidiniai džiūsta greičiau negu aliejiniai, mažiau tepasi ir ilgiau blizga, tačiau greičiau pradeda skilinėti ir luptis. Lateksiniais lengva dažyti, tačiau jie blogai įsigeria į medieną, prastai sukimba su paviršiumi. Rekomenduojama prieš dažant šiais dažais gruntuoti paviršių aliejiniais arba alkidiniais.

Dažniausiai pasitaikantys langų defektai:

1. Nesandarus staktos tvirtinimas;
2. Nesandari lango staktos sandūra su siena;
3. Neužhermetintas tarpas tarp sienos ir lango staktos ar rėmo;
4. Nesandariai pritvirtinta palangė;
5. Palangės lentos nuolydis nukreiptas į lango pusę;
6. Prapučiamas įstiklinimas, kai naudojamas nekokybiškas glaistas;
7. Nesandarūs rėmai.

Papildomos priemonės langų šiluminiam laidumui sumažinti: atskiro papildomo lango su viengubu įstiklinimu įmontavimas į tą pačią angą; galimas trečio stiklo įstatymas į esamus lango rėmus; trigubą įstiklinimą galima įrengti keičiant vidinio rėmo stiklą į paketą.

Skandinaviška (suomių, švedų) langų restauravimo metodika:

http://www.byggnadsapoteket.fi (suomių kalba)
http://www.kpd.lt/patarimai

Langų restauravimas specialiais elastingais užpildais:

http://www.medziopaveldas.lt

Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra:

http://www3.lrs.lt/docs2/JRGYCRRP.PDF
1 2 3

Paieška
Renginiai
<< liepa, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos