Mitologiniai akmenys


Akmuo su „jaučio pėda“

jaucio_peda.jpg

Rytinėje Liškiavos Alkakalnio pusėje netoli Nemuno ir Krūčiaus santakos stovintis mitologinis Akmuo „Jaučio pėda“ primena gamtmeldiškos Lietuvos laikus. Kažkada nuriedėjęs žemyn, jis ištrauktas iš Krūčiaus upelio.
Akmens aukštis -0,7 m, ilgis 1,4 m, plotis 0,9 m. Pėdos ilgis – 26 cm., plotis – 15 cm.

Raganos (Viedzmos, arba Aižiko) akmuo

Padavimas liudija, kad laumė nešusi akmenį norėdama patvenkti Nemuną, bet gaidžiui užgiedojus prijuostės raištis trūko ir akmuo išpuolė. Raganos akmuo stūkso ant griovos krašto, prie pat vieškelio iš Liškiavos į Žeimius. 100 m nuo Liškiavos kryžkelės, dešinėje kelio pusėje, maždaug 30 m nuo kelio krašto.

Raganos (Viedzmos) akmuo

Kraštotyrininkas Emilis Šneideris 1934 m. užrašė ricieliškių pasakojimą, liudijantį Vinco Krėvės poringes. Esą Liškiavos pilį mūrijo „viedzmos“. Nešė šitą akmenį „viedzma“, bet užgiedojo gaidys, trūko „viedzmos“ prijuostės raiščiai – akmuo ir liko Liškiavos laukuose. Norint apjuosti akmenį reikėjo 18 m ilgio virvės. Iš pasakojimų žinoma, kad akmuo buvo netaisyklingos piramidės pavidalo apie 3 m aukščio, 7 m ilgio ir 5 m pločio. Šį archeologijos paminklą 1941 m. pavasarį susprogdino Raudonosios armijos kariai. Didžiulio akmens vietoje dabar stūkso 13 maždaug 1 m aukščio gabalų. Ricieliškiai ši akmenį vadina „Nevieros vardu“.

Akmuo “Laumės šulinys”  

Laumes_sulinys.jpg

Pasakojama, kad seniau žmonės matydavę laumės pirštus akmeny, čia būdavęs laumių susibūrimas: laumės dvyliktą valandą ateidavo atsigert. O vanduo esantis akmens įdubime buvo laikomas gyvu ir gydančiu, tikėta, kad akmeny yra “rynelė”, kuria vanduo iš žemės rinkdavosi akmens įdubime. Šiuo vandeniu buvo plaunamos akys ir gydomos žaizdos, buvo tikima, kad nusiprausus tuo vandeniu nekibs jokie velniai ar laumės.
Akmuo guli Norulių kaimo miške (anksčiau čia buvę Razbainyčios laukai), prie pat senojo vieškelio Gardinas – Merkinė. Keliaujančius tuo keliu dažnai netoli tos vietos apiplėšdavo, todėl ir vadinama Razbainyčia (dešinėje plento Vilnius –Druskininkai pusėje).

Perkūno akmuo


Perkūno akmuo stūkso dešiniajame Merkio upės krante, netoli santakos su Grūdos upe.
Sako, kad ant šio akmens Laumės audeklus velėjo, o darbą atlikusios eidavusios pirtin. Tačiau tik iš didelės meilės gimsta visos bėdos ir legendos. Nijolė Marcinkevičienė, kilusi iš Puvočių kaimo rašė: „.<...> netoli Bulionio „kalionijos”, porą metrų pabristi gilaus vandens sraunuma ir užsiropšti ant Perkūno akmens. Mano laikais ant šio akmens augo į žemas, susiraizgiusias samanas panaši žolė „badinga“. <…> Mūsų kaimo samdinys pamilo turtingo ūkininko dukterį. Matyt, meilės būta abipusės ir karštos, nes, nepaisydami griežtų tėvų draudimų, įsimylėjėliai nutarė būti kartu. Meiliai beburkuojančius, besitariančius ant didelio akmens tarp brūzgynų ir čereškynų juos ir užtiko mergaitės motina. Sako, kad pirmi jos žodžiai buvę: „Kad jus Perkūnas suvenčiavot!” Iš giedro dangaus trenkęs žaibas. Atsitokėjusi motina vietoj vaikų pamatė tik perpus perskeltą akmenį.” Oi negerą valandą nuskambėjo motinos prakeikimas.

Stavario akmuo ties Puvočiais

Sakoma, kad ant Stavario akmens Joninių naktį laumės drobių rietimus velėja, o jų sidabrinių kultuvių pokšėjimas aidi iki Odų ganyklų, Bulono kalionijos. Akmuo yra Merkio upėje ties Puvočių kaimu.



Ūlos Takos akmuo (Paūlių)

Kairiajame Ūlos upės krante, netoli santakos su Merkiu, stūkso bene didžiausias Dzūkijos nacionaliniame parke akmuo. Piemenys, ganydami karves palei Ūlą, degindavo ant akmens laužą.


Velnio tiltas (rėva Nemune ties Panemune)

Liko pasakojimai, kad to tilto įsigeidė velnias. „Visą naktį su kitu pulku velnių dirbo ir jau buvo bebaigę, bet gaidys pragydo, likosi nebaigta. <...> Daug akmenų, lyg tyčia būtų padirbtas vandeny slenkstis, panašus į tiltą”. Velniškas apie šimto metrų ilgio akmenų tiltas patamsyje statytas ne skersai – stačiu kampu per Nemuną ėjo, o įstrižai nutįso. Vandens tekėjimą stabdo nemažą triukšmą keldamas. Iki dešiniojo kranto tik kokių 20 m buvo telikę. Daug vargo turėjo su šiuo Velnio tiltu sielininkai ir keliautojai, plaukdami Nemunu Kauno link.




Paieška
Renginiai
<< lapkritis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos