\r\n

















2018.03.02
Kovo 4 d. Lietuvos globėjo - Šv. Kazimiero diena


Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas

Kazimieras (1458-1484) - karalaitis, Lietuvos globėjas. Kazimieras yra kilęs iš Lietuvos valdovų Gediminaičių giminės. Kazimiero tėvai - Lietuvos ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis (1427-1492) ir Austrijos kunigaikštytė Elzbieta Habsburgaitė. Kazimieras buvo trečias vaikas šeimoje (iš viso turėjo 10 brolių ir seserų). 1471 m., kai Kazimierui sukako 13 metų, motina siekė, kad Kazimieras užimtų tuo metu laisvą Vengrijos sostą. 1471 m. rugsėjo 20 d. Krokuvoje Kazimieras, kaip Vengrijos sosto įpėdinis, paskelbė karą sostą užėmusiam vengrui Motiejui Korvinui. Pats Kazimieras su kariuomene taip pat išvyko į Vengriją.. Karą nutraukė popiežius Sikstas IV, pagrasinęs Lenkijos karaliui Kazimierui ekskomunika. Šis žygis Kazimierui buvo pirmoji ir paskutinė karinė ekspedicija, nesavarankiška ir nenusisekusi. Krokuvos rūmuose nestigo pramogų, tačiau jam visa tai buvo svetima. Kai jo pasigesdavo rūmuose, tarnai rasdavo besimeldžiantį šv. Stanislovo katedroje. Eidamas 17 metus šv. Kazimieras tapo nuolatiniu tėvo palydovu kelionėse ir pagalbininku darbuose. Drauge su tėvu dalyvaudavo Seimo posėdžiuose, tardavosi su diduomenės atstovais, sutikdavo svečius. Buvo planuojama, kad jis užims tėvo sostą. Prasidėjus bajorų bruzdėjimui Lietuvoje, jo tėvas išvyko į ten, o Kazimieras 1481–1483 m. ėjo Lenkijos karaliaus pareigas. Pasižymėjo išmanymu ir teisingumu, sumažino valstybės iždo skolas, pagerino Lenkijos santykius su Roma. Po dvejų metų Kazimierui pradėjo akivaizdžiai silpti sveikata, atsirado džiovos požymiai.

Kazimieras rūpinosi vargšais, buvo dosnus bažnyčioms ir vienuolynams. Gyvendamas Vilniuje, nemažą dienos dalį skirdavo maldai. Net keldavosi naktį melstis prie uždarų katedros durų. Kartais motina jį čia rasdavo užsnūdusį ant plikų grindų. Tuo metu motina dar bandė jį sutuokti su imperatoriaus Fridricho dukterimi, tačiau jis atsisakė. 1484 m. pradžioje, po Kalėdų, karalienė Elzbieta su sūnumi išvyko į Krokuvą. Rogių keliu per Merkinę jie pasiekė Gardiną ir ten sustojo, nes Kazimiero sveikata labai pablogėjo. 1484 m. kovo 4 d. Gardine jis mirė. Tėvai mirusį sūnų parvežė į Vilnių ir palaidojo Vilniaus katedros koplyčioje, kurią buvo pasistatę sau ir šeimai.

Prie jo palaikų Vilniaus katedroje įvykus ne vienam stebuklui, jau XVI a. pradžioje buvo pradėtas beatifikacijos, skelbimo palaimintuoju, procesas. 1604 m. karalaitis Kazimieras buvo paskelbtas šventuoju.

Nuo tada Vilniuje pradėtos rengti iškilmingos, net kiek teatralizuotos procesijos. Atsirado ir prekyba skanumynais. 1827 m. kermošius jau buvo įteisintas Katedros aikštėje, o 1901 m. perkeltas į Lukiškių aikštę. Suvažiuodavo per 2400 valstiečių vežimų, o prekybininkai užimdavo visą Neries krantinę nuo Žaliojo tilto iki Žvėryno. Mugėje buvo prekiaujama įvairiais medžio dirbiniais nuo statinių, druskinių iki žaislų, skanumynais, verbomis... Lauktuvių namiškiams iš mugės parveždavo vadinamųjų Kaziuko širdžių – meduolių su glajumi, įvairių riestainių.

Senovėje kovo 4 diena tapatinta su kovarnių ir varnėnų (,,špokų“) parskridimu. Dar ši šventė vadinama kreivavėžiu. Špokų dieną reikia nors trumpam praverti tvartų duris, pradžiuginti galvijus saulės spindulėliu ir pirmaisiais pavasario garsais. O išgirdus tądien vieversio giesmelę – džiaugtis neverta – tai pranašauja nederlių.

 Nuotraukoje Merkinės vargonininko Jono Gregoravičiaus pieštas Šv. Kazimiero paveikslas. Originalas eksponuojamas Merkinės lankytojų centro ekspozicijoje. 




Atgal

Paieška
Renginiai
<< rugpjūtis, 2018 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos