2015.03.27
VELYKINIS AMATŲ MOKYMAS MERKINĖJE


Fotografas Algimantas Černiauskas
Lankytojų centre Merkinėje prieš Velykiniai renginiai jau tapo tradicija. Per dvidešimt šio centro gyvavimo metų tų renginių buvo labai daug ir įvairių. Nuolat bendradarbiaudami su Merkinės V.Krėvės gimnazija, Merkinės pagrindine mokykla, Merkinės miestelio bendruomene, biblioteka, pravedėme įvairių renginių bei mokymų.
Šiais metais renginį skyrėme etnografinių regionų metams. Nusprendėme, kad veikla būtų įvairi ir gausi. Aptarėme Verbų sekmadienio ir Velykų tradicijas bei papročius, margučio reikšmę ir spalvas. Kiaušinius marginome ne tik tradiciškai dzūkiškai vašku, bet ir skutinėjome, mokėmės, kaip margutį išpjaustyti iš popieriaus ir pasipuošti namus prieš šventes.
Pirmiausiai į užsiėmimą atėjo V.Krėvės gimnazijos 3 klasės mokiniai su mokytoja Zita Kulakauskiene. Mokytoja ir pati labai išsamiai ir gražiai supažindino savo auklėtinius bei kolegas su Velykų tradicijomis ir papročiais. Demonstravo karpinius iš popieriaus Velykine tematika.
Bibliotekininkė Virginija Plutuliavičienė eksponavo surinktus bibliotekoje leidinius Velykinėmis temomis ir mokė margučių skutinėjimo meno.
Parko darbuotoja, sertifikuotų amatų meistrė Laima Saviščevienė pasakojo susirinkusiems apie šios artėjančios šventės reikšmę: „Velykos – tai kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Per pagrindinę pavasarinio virsmo šventę Velykas kiaušiniai būdavo svarbiausias apeiginis valgis, pažymintis gamtos ir žmogaus pavasarinį atsinaujinimą.
Tradiciniai margučiai raštuoti, o raštai išrašyti vašku, mediniu pagaliuku su vinuko galvute. Iš įvairių elementų sudėliojami įvairūs raštai: rūtų šakelės, saulutės, žvaigždutės, žalčiukai, kurie sujungiami taškais ir vingialiais. Dažymui naudojami gamtiniai dažai: svogūno lukštai - rusva spalva, reiškianti vaisingumą, skroblo žievė ar beržo lapai – gelsvai žalia, perteikianti pavasario augaliją, javų daigus, alksnio žievė ar kankorėžiai ir rūdys – juoda spalva, simbolizuojanti žemę”.
Vėliau mokytojos ir moksleiviai praktiškai išbandė marginti margučius vašku, skutinėti, piešti įvairius ženklus, raštus, suprasdami jų reikšmes.
Į sekantį užsiėmimą atėjo Merkinės pagrindinės mokyklos mokiniai su mokytoja Nijole Švilpiene. Vyresnio amžiaus mokiniams geriau sekėsi atsakyti į klausimus apie Velykų tradicijas ir papročius, įvairiais būdais marginti kiaušinius.
Pagrindinės mokyklos mokiniai savo išmargintus kiaušinius nunešė dovanų į Merkinės globos namus, pradžiugindami savo rankų darbu ten gyvenančius vienišus ir ligotus senelius.
Pamokos prabėgo labai greitai. Visi dirbo noriai ir susikaupę. Manau, kad tokie amatų mokymai skatina vaikus prisiminti senolių tradicijas ir papročius, suprasti tradicinių švenčių reikšmę, viską išmokti praktiškai.
Vyriausioji specialistė Laima Saviščevienė


Atgal

Paieška
Renginiai
<< gegužė, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos