2015.03.10
Į Dieveniškes

IMG_9130.JPG
Kovo penkta diena, dar sninga, galima su slidėmis eiti. Sniegas laikosi, ir jis gražiai atrodo ant jau vietomis gerokai pribrinkusių lazdyno žirginių. Girdisi ir paukščių balsai, zylutės čiauška visokiais balseliais, girdisi strazdas, suopis ir meletos, ir vieversys. Tačiau į lesyklą vėl sugrįžo startos, pešasi jos tarpusavyje, tačiau į poras dar neskuba skirstytis. Už tai didysis genelis jau susirado sau porą ir dabar dviese laksto aplinkui kruopų pripiltą lesyklą. Bet štai jau išlindo saulė ir reikia skubėti su fotoaparatu prie lazdyno...
Vakar važiavome į Dieveniškes, būtent vakar ir vyko dideliausi orų kontrastai, iš pradžių švietė saulė, po to užėjo šlapdriba ir sniegas, o vakare vėl gražiai nušvito besileidžianti saulė. Ir gerai padariau, kad iš ryto myniau su dviračiu iki Darželių kaimo. Gal būt pirmą kartą taip ryškiai pajutau, dėl ko man patinaka toks duobėtas ir raibas, bet įšalęs ir tvirtas, ir lengvai pravažiuojamas žvyrkelis, ir betekanti saulė. O kodėl taip nebesinori minti asfaltu, priežasčių yra daug, tokį rytmetį kiekvienas lengvai galėtų tai pajausti, ir reikia tam, regis, visai nedaug.
Šį sykį į Dieveniškes, kaip ir prieš metus, keliavome tam, kad padraugautume su mums jau pažįstama Dieveniškių Verslo ir Technologijų mokykla. Tenai besidarbuojanti Inga Butrimaitė suorganizavo gražų švento Kazimiero dienos paminėjimą. Ši diena daug kam asocijuojasi su amatais ir su kasmetinėmis Kaziuko mugėmis, kurios šiuo metų laiku visuomet vilnija per Lietuvą, pradedant Vilniumi ir baigiant mažomis mokyklomis, kuriose, dažnai kiekvienoje klasėje, vaikai, besiruošdami šiai mugei, kažką lipina, drožia, piešia arba kepa sausainius, o į švento Kazimiero dieną suorganizuotą mugę pasikviečia tėvelius ir draugus.


Keliavome trise, Laima ir Virginija su šiaudeliais, aš su vyžomis. Grūdas po grūdo ir pildome amatų aruodą. Regis taip norisi galvoti apie šiuolaikinius amatus, reikia atsišviežinimo, reikia sėti grūdą, o kas iš jo išaugs, priklausys ir nuo to, kiek įdėsime darbo. Dieveniškės norėtų matyti mus ir dažniau, bet prasideda įtemtas metas, prasidės ir lauko darbai, ir keliautojų padaugės. Kai užsukome į gražią Norviliškių pilį, buvome netikėtai priimti ir apžiūrėjome šį buvusį vienuolyną iš vidaus. Netikėtai atsiradusi išdidaus rūmo šeimininkė spėjo mums parodyti netgi vienuolių pirtį, jos padūmavusios mūrinės sienos regis ir dabar pasiekia mus savo kvapu. Lankytojus ne šiaip prisiminiau, dažniausiai taip būna ir pas mus, kad žiemos svečias yra labiau laukiamas, o štai dažnas vasaros lankytojas, deja, bet dažnai lieka tik statisninis. Dėl to Kazimierines dar galima švęsti niekur labai neskubant, tai, regis, patvirtino ir gaivus šventinės dienos vakaro oras šviečiant Mėnulio pilnačiai.

Romas Norkūnas


Atgal

Paieška
Renginiai
<< gegužė, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos