2015.02.03
PELKIŲ DIENA DZŪKIJOS NACIONALINIAME PARKE MARCINKONYSE

_pelkeje_.JPG
Marcinkonių pagrindinėje mokykloje 1-4 klasių mokiniai vasario 2 d. susitikę su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotoju sužinojo, kodėl gi vasario 2 d. skelbiama pasauline pelkių arba šlapžemių diena.
Siekėme išsiaiškinti, kuo gi reikšmingos pelkės, kodėl pas mus kasmet atvyksta po keletą tūkstančių žmonių pasižiūrėti Čepkelių raisto ir kitos mažos pelkutės šalia Marcinkonių, kuri gan keistai vadinama "Meškos šikna". Ši nedidelė (17 ha) pelkė prieš kelis dešimtmečius, kai visoje Lietuvoje buvo intensyviai sausinamos pelkės, išliko nepaliesta, o šalia esantys didesni plotai visgi buvo nusausinti. Grėsmė buvo iškilusi ir šiai pelkei, tačiau jau tada atsirado gamtininkų, kurie neleido nusausinti absoliučiai visų pelkynų, įsiterpusių į Marcinkonių kaimo smėlynus.
Gal keistoka, tačiau šioje pelkėje, esančioje vos už 1,5 km nuo mokyklos, lig šiol buvę mažiau nei trečdalis 1-4 klasių marcinkoniškių mokinių. Vadinasi, jau ir kaimo vaikai po truputį "užsisėdi", neišlaksto miškų ir paupių, kaip tai darydavo ankstesnės kartos.
Iš mokyklos nuėję į pelkę radome žiemos ramybę - belaukiančius pavasario visados žalius kiminus, gailius, vaivorus, spanguoles, ilgaamžes, tačiau mažai beužaugusias pušaites, žvėrelių pėdsakus sniego lopiniuose.
Tiesa, dar prieš išeidami į pelkę aptarėme, kaip skirtingai žmonės galvoja apie pelkes. Tam turime įdomios informacijos - 2005 m. spalio mėn. 7–8 dienomis Dzūkijos nacionaliniame parke, Marcinkonyse, vyko Šiaulių universiteto, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos ir Gamtos paveldo fondo organizuota interdisciplininė konferencija „Pelkė lietuvių kultūroje“. Ji buvo rengiama pagal projektą „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse“ ir sutraukė beveik trisdešimt įvairių sričių pranešėjų iš visos Lietuvos. Pranešimai buvo atspausdinti leidinyje Inter-studia humanitatis Nr. 7 / 2008, Pelkė lietuvių kultūroje. Tiems, kurie neabejingi pelkėms, verta susirasti šį leidinį.
Šioje konferencijoje atsiskleidė, kaip skirtingai pelkę suprato ir pristatė istorikai, filosofai, kalbininkai, etnografai, gamtininkai. Paaiškėjo, kad istorikai pamatė pelkių svarbą šalies gynyboje nuo priešų, filosofai - paslaptingas egzistencijos būsenas, kalbininkai - lietuvių kalbos turtingumą pelkėms apibūdinti. Taip pat lituanistai pastebėjo, kad lietuvių tautosakoje dažnai minima, kad pelkėse gyvena velniai ir visi kiti nelabieji, o Lietuvių prozos meistrai nevengė su pelkėmis susieti įvairių nelaimių. Tuo tarpu rašytojai, rašę gamtine tematika XX a. (ypač vaikams) jau matė pelkę kaip puikią išsaugotą gamtą bei grožio šaltinį. O visiems gamtininkams pelkė – tai natūrali gamta, bioįvairovė, tyrimų vieta, gamtos archyvas ir neatsiejama ekosistemos dalis.
Na, o marcinkoniškiams pradinukams pristatėme tik keletą ištraukų iš šių pranešimų. Negi daug varginsi pirmokus, kurie dar gerai nemoka skaityti... tačiau dabar jie labai intensyviai pažįsta ir priima pasaulį su visomis jo tiesomis ir netiesomis. Kaip būsimos kartos pažvelgs į pelkes, toks ir bus negausiai išlikusių pelkių likimas mūsų šalyje. Šios taip lengvai pažeidžiamos ir sunaikinamos ekosistemos ateityje gali išlikti tik tuo atveju, jeigu jos bus reikšmingos ir vertingos žmonėms, kurie gyvens po mūsų pagal savo įsitikinimus ir rašys savo įstatymus.

Gintautas Kibirkštis

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyr. specialistas


Atgal

Paieška
Renginiai
<< rugsėjis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos