2014.12.16
Projektas „ALYTAUS - GARDINO REGIONO PASIENIO SAUGOMŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR JŲ INTEGRAVIMO Į EUROPOS EKOLOGINĮ TINKLĄ SKATINIMAS”

projektas.jpeg
2014 m. gruodžio 10 - 11 d. Liškiavoje įvyko projekto „ALYTAUS - GARDINO REGIONO PASIENIO SAUGOMŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR JŲ INTEGRAVIMO Į EUROPOS EKOLOGINĮ TINKLĄ SKATINIMAS”, baigiamasis renginys, skirtas aptarti bendradarbiavimo abipus sienos patirtį ir iššūkius su kuriais susidūrė pasienio saugomos teritorijos, vykdydamos projektą. Buvo pristatyti projekto rezultatai, jų poveikis, svarba ir nauda. Susitikime dalyvavo projekto partnerių atstovai iš Lietuvos ir gausus būris iš Baltarusijos.
Gausus projekto partnerių būrys bendru darbu siekė pagerinti Čepkelių-Katros teritorijos, nusidriekusios abipus Lietuvos – Baltarusijos sienos bendrą strateginį planavimą ir gamtosauginį valdymą. O tam reikia standartizuoti metodologijas, įvertinti teisinės bazės skirtumus, numatyti bendras priemones ir veiksmus. Darbai išties didžiuliai ir svarbūs, pereinatys valstybės sienas, todėl projekto partnerių būrys buvo ne tik gausus, bet ir solidus.
Seminaro metu projekto vadovė ir seminaro moderatorė Lina Jankauskienė, priminusi projekto ištakas ir tikslus, įvardijo nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus, priminė konsultacijas ir renginius, kurie buvo būtini keičiantis žiniomis ir patirtimi.
Gamtos Paveldo fondo vadovas Gediminas Raščius pasveikino visus pagrindinius projekto partnerių atstovus iš: Baltarusijos valstybinio universiteto (Minskas), Gardino Jankos Kupalos valstybinio universiteto, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos ir asocijuotų partnerių: Gardino regioninio gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos komiteto, Respublikinio kraštovaizdžio draustinio „Ozery”, Respublikinio kraštovaizdžio draustinio „Kotra”, Žuvinto biosferos rezervato, Veisiejų regioninio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Visiems projekto partneriams G. Raščius palinkėjo, kad darbai neliktų tik ataskaitose, o būtų tęsiami ir toliau.
Marijus Pileckas - Gamtos Paveldo fondo Teritorijų planavimo ir GIS vyr. specialistas sakė, kad Čepkelių rezervatas kartu su Katros draustiniu sudaro 22 000 ha. plotą, tik Čepkeliai išvengė žmogaus veiklos įtakos, o Kotra yra pažeista ūkinės veiklos, todėl labai svarbu yra sulyginti šių teritorijų apsaugos lygį ir praktiką. Lietuvos pusėje vis dar aktualus Katros kaimas, kurio buvimas rezervato teritorijoje nesiderina su rezervatui keliamais reikalavimais, - sakė Marijus. Dr. Olegas Sozinovas - Gardino valstybinio universiteto botanikos katedros vedėjas, kartu su Marijumi Pilecku paruošė pranešimą apie „Čepkelių – Katros” Ramsaro teritorijos, nusidriekusios abipus dviejų valstybių sienos bendro tvarkymo plano rengimo ypatumus. O. Sozinovas kalbėjo apie gamtinių vertybių saugojimo pasienio teritorijoje problemas pereinant nuo teorijos prie praktikos ir sakė, „kad du projekto įgyvendinimo metai prabėgo greitai, nors pradėta buvo nuo nulio, net nepažinojom vieni kitų, bet visi šie kartu įgyvendinti darbai nukreipti į ateitį”.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Dr. Romas Pakalnis priminė, kad visi čia esantys yra ne svečiai ir šeimininkai, o bendradarbiai, turintys turtingą bendrą istoriją. Kalbėdamas apie tarpvalstybinio biosferos rezervato koncepcijos realizavimą, jis atkreipė dėmesį, jog vien dokumentų derinimas tarp abiejų šalių gali trukti keletą metų.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dr. Eugenijus Drobelis (pėsčiomis išvaikščiojęs šias teritorijas), sakė: Gamtotvarkinių darbų koordinavimas abipus sienos ir jų vykdymas ties Katros upe leistų išsaugoti vertingą šios teritorijos biologinę įvairovę. Kaip žinia, šiuo metu tik Lietuvos pusėje Čepkeliuose atliekami tokie darbai. Projekto metu aptartos galimybės ir numatytos vietos, kur panašūs darbai galėtų būti atliekami Katros kraštovaizdžio draustinyje. Tai padėtų išsaugoti atviras buveines reikalingas pievų augmenijai bei gyvūnijai. Tai ypač svarbu dėl pasauliniu mastu nykstančio paukščio stulgio apsaugos.
Visi projektai turi savo pradžią ir pabaigą, kuri dažniausiai dūla popierių šūsnimis lentynose ir miega gilioje kompiuterinių diskų atmintyje. Tačiau šis projektas, kurį su partneriais įgyvendino Gamtos paveldo fondas, daugelio jame dalyvavusių lūpose buvo įvardintas kaip solidus pamatas tęstinumui ir kitų darbų pradžiai. Ateityje bendradarbiavimo galimybės numatytos keliomis kryptimis: pelkių atkūrimo, hidrologinio ir gyvosios gamtos monitoringo derinimo ir pritaikymo, gamtos mokyklų kūrimo, turizmo plėtra, vyriausybinių, visuomeninių institucijų ir bendruomenių įtraukimas į gamtosauginius projektus.

Gamta nežino žmogaus statomų ir valstybių braižomų sienų. Gamta tuos darbus prisimena, bet, žaismingai užpusto smėliu, nuplauna vandeniu, apaugina sąmanomis ir miškais, sudarydama sąlygas žmonėms gyventi ir džiaugtis margaspaviu ir daugiabalsiu pasauliu, saugant jį ateities kartoms nepriklausomai nei nuo odos spalvos, nei nuo tautiškumo.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa. Projektui skiriamas ES parama 256.350,60 eurai (885.127,35 litai).
 Tekstas ir nuotraukos Algimanto Černiausko

1.JPG
1. Seminaro dalyviai klausosi projekto vadovės Linos Jankauskienės pranešimo apie atliktus darbus

2..JPG

2. Baltarusijos valstybinio universiteto Geografijos fakulteto ekologijos laboratorijos vedėjas Valentinas Jacuchno (centre) diskusijoje kalbėjo apie saugomų gamtinių teritorijų, įsikūrusių abipus sienų potencialą, jungiantis į ekologinį Europos tinklą. Pirmas iš kairės Dr. Olegas Sozinovas - Gardino valstybinio universiteto botanikos katedros vedėjas.

3.JPG
3. Baigiamojo seminaro dalyviai Liškiavoje


Atgal

Paieška
Renginiai
<< rugsėjis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos