2014.09.30
Direkcijoje lankėsi svečiai iš Bebrų (lenk. Biebrzański Park Narodowy) nacionalinio parko

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijoje rugsėjo 29 d. lankėsi svečiai iš Bebrų (lenk. Biebrzański Park Narodowy) nacionalinio parko: direktorius Roman Skampski, Parko bendradarbiavimo ir komunikacijos su savivaldybėmis skyriaus vedėjas, projektų koordinatorius Artur Viatr, vienas žinomiausių Lenkijoje filmų apie gamtą kūrėjas Jan Valencik ir operatorius Krzysztof Komar. Iš Dzūkijos pusės dalyvavo Parko direktorius Eimutis Gudelevičius, jo pavaduotojas Eugenijus Drobelis, gamtos akyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė, Marcinkonių lankytojų centro vedėja Lina Černiauskienė ir Merkinės lankytojų centro vedėjas Algimantas Černiauskas. Svečiai iš didžiausio Lenkijos nacionalinio parko atvažiavo ieškodami bendradarbiavimo galimybių, pasisemti ir pasidalinti patirtimi organizuojant gamtos apsaugą, turizmą, gamtosauginį švietimą. Vienas iš pagrindinių klausimų, atvedęs svečius iš Palenkės vaivadijos į giminingą saugomą teritoriją Dzūkijoje, tai neprastai didelis ir staigus tetervinų populiacijos mažėjimas jų Parke, nežiūrint didžiulių pastangų ją išsaugoti ir atkurti. Jei prieš dešimt metų pas juos buvo 150 tetervinų patinų, tai dabar teliko apie 20 vienetų. Lenkų nuomone tragišką mažėjimą gali lemti daug faktorių: atrankinės medžioklės, kai buvo iššaudyti ryškiausi egzemplioriai, populiacijos uždarumas, plėšriųjų gyvūnų agresyvumas, o gal tam turi įtakos ir klimato kaita, bet populiacijos mažėjimas fiksuojamas ir kaimyninėje Baltarusijoje, - pažymėjo lenkai.
Diskusijoje dalyvavęs ornitologas Eugenijus Drobelis svečiams sakė, kad jau 35 metai dirba šioje srityje ir akivaizdžiai mato didžiulį neigiamą pasikeitimą tiek Čepkelių rezervato, tiek Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje ir tetervino perspektyva žymiai prastesnė, nei kurtinio. Tiek rezervate, tiek parke yra tik po vieną didesnę tuoktavietę. Visos atviros, tuoktuvėms tinkamos teritorijos užželia mišku, arba jas apsodina miškininkai. Didžiulę žalą daro kiaunės, audinės, lapės, vištvanagiai ir kitos agresyvios tetervinų atžvilgiu rūšys. Ir dar vieną svarbų, neigiamą įtaką darantį faktorių paminėjo žinomas ornitologas ir fotografas Eugenijus Drobelis: visuomenėje kilęs didžiulis susidomėjimas gamtos fotografavimu ir filmavimu, kai dėl gražesnio kadro, ar įspūdingesnio epizodo į ypač jautrias bet kokiam, menkiausiam triukšmui teritorijas, braunasi žmonės su aparatūra. Todėl bet koks filmavimas ir fotografavimas tokiose vietose yra griežtai reglamentuotas ir leistinas tik vykdant projektus, siekiant išaugoti ir didinti populiaciją, o ne dėl kūrybinių ambicijų.
Svečius domino briedžių apskaitos metodika, naudojama Lietuvoje. Jų teritorijoje gyvena apie 12000 – 14000 briedžių, kurių populiacija išliko net ir per antrąjį pasaulinį karą ir todėl šiek tiek skiriasi nuo kitų populiacijų, kurios buvo atkurtos atvežant briedžius iš Baltarusijos (pvz. prie Varšuvos). Kiek tiksliai briedžių yra jų parke, suskaičiuoti neįmanoma. Briedžių saugotojai sako, kad jų yra tik aštuoni tūkstančiai, o medžiotojai tvirtina, kad net keturiolika tūkstančių, bet faktas yra tai, kad briedžiai iš jų saugomos teritorijos, kur jiem trūksta pašaro (nes parke tik 8-9 tūkstančiai hektarų pušynų), plinta, išeina į Mozūrų ežerų pusę, Belovežo girias, gal net pasiekia Lietuvą. Labai svarbu sukurti jiems mitybinę bazę, sumažinti daromą žalą miškams ir atitverti kelius, kuriais važiuoja automobiliai. Lenkijoje briedžiai saugomi nuo 1925 m. ir nors šiuo metu jie yra įtraukti į medžiojamų žvėrių sąrašą, nuo 2001 m. jie yra nemedžiojami.
Pasidalijus darbų organizavimo patirtimi ir siekiamybių vizijomis, sutarta vystyti bendradarbiavimą kuriant ir įgyvendinant gamtosauginius projektus, skatinti abiejų kraštų turizmą, juk ne taip jau ir toli tas Bebrų parkas, tik trys valandos kelio. Pas mus, gamtosauginių darbų organizavimo rėmuose, vyksta ir Europos Balinių pievų šienavimo dalgiais čempionatai „Bebrynės šienapjūtė“, kurį pastoviai laimi belgai ir mes su mielu noru lauktume lietuvių, linkėdami jiems laimėti, - sakė lenkai.
Algimantas Černiauskas
01_7.JPG
Foto Broliai Černiauskai
Svečiai iš Lenkijos diskusijų metu: Krzysztof Komar, Jan Valencik, Artur Viatr, Roman Skampski



Atgal

Paieška
Renginiai
<< liepa, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos