2014.06.20
Keturioliktoji amatų mokyklėlė Merkinėje


Kaip upės tėkmė skuba metai. Ir štai nedrąsiai žengusi pirmuosius žingsnius „Amatų mokyklėlė Merkinėje“ jau skaičiuoja savo keturioliktuosius metus. Apžvelgiant praeitą laikotarpį, norisi prisiminti, kaip gimė idėja surengti šią mokyklėlę ir kaip viskas vyko per šiuos metus.
Dzūkijos krašte nuo seno puoselėjamos tradicijos, papročiai, amatai. Dirbdama Dzūkijos nacionaliniame parke dažnai mokiau vaikus ir suaugusius tų amatų, kuriuos aš pati moku. Tai šiaudinių sodų rišimo, margučių marginimo vašku, verbų rišimo, puokščių iš sausų augalų darymo, paveikslų komponavimo, žvakių liejimo paslapčių. Organizavau amatų stovyklas ir plenerus savo sodyboje. Parašiau projektą Merkinės miestelio bendruomenei „Etnokultūros ir amatų saugojimas Dzūkijoje“. Jo metu mokiau įvairių amatų Merkinės miestelio žmones. Su Lietuvos ūkininkių draugijos Merkinės skyriaus narėmis dalyvavome smulkiuose žemės ūkio Ministerijos rengiamuose projektuose ir organizavome seminarus „Kulinarinis paveldas Dzūkijoje“, „Tradiciniai amatai ir verslai Dzūkijoje“, „Kalėdinis seminaras Dzūkijoje“. Mokėmės įvairių amatų ir ne seminarų metu.
Šiuos mokymus vykdant pastebėjau, kad per vieną dieną yra labai sudėtinga perteikti visą informaciją apie tam tikrą amatą, bei išmokyti jį praktiškai atlikti. Todėl kilo idėja surengti visos savaitės amatų mokyklėlę, kur ne tik būtų mokomasi amatų, bet ir renkama etnografinė Dzūkijos krašto medžiaga, mokomasi dzūkiškų liaudiškų dainų, žaidimų, keliaujama po lankytinas Dzūkijos nacionalinio parko vietas.
Per visus tuos metus vaikai išbandė daug įvairių amatų. Vėrė šiaudinius sodus, pynė gorčius iš pušies šaknų, pynė krepšius, rišo verbas, vėlė vilną, komponavo paveikslėlius iš gamtinės medžiagos, darė puokštes iš sausų augalų, žaisliukus Kalėdų ir Velykų medžiams papuošti, karpė iš popieriaus, liejo žvakes iš naminio vaško, mokėsi siuvinėti bei lankstyti iš popieriaus.
Šiais metais vaikai buvo darbštūs ir tai atsispindi jų išmoktuose ir atliktuose darbuose. Pirmą dieną „Amatų mokyklėlės“ dalyviai iki pietų su Parko amatų meistru Romu Norkūnu pynė iš šiaudų ir šaknų, o po pietų ėjo į mišką šalia Stangės upelio ir mokėsi, kaip tas šaknis pasiruošti pynimui, pažino įvairius augalus, augančius Dzūkijos smėlynuose. Antrą dieną komponavo atvirukus iš džiovintų augaliukų, o vakarop keliavo pas žmones ir rinko bei užrašinėjo etnografinę medžiagą. Kitą dieną jau pasigamino po paveikslą iš gamtinės medžiagos. Antroje dienos pusėje visa kompanija nukeliavo į Liškiavą, kur Parko darbuotojas Henrikas Gudavičius pristatė retųjų ir nykstančių augalų kolekciją. Vaikai ragavo ant laužo virtos žolynų arbatos.
Penktadienį kartu su Romu išmoko pasigaminti po apyrankę iš pušies šaknų, o papietavę atidarėme savo darbelių parodą. Susirinkę svečiai pasidžiaugė vaikų atliekama dzūkiška daina, šokiu ir sukurtais darbeliais.
Paskutiniąją amatų mokyklėlės dieną pėsčiomis keliavome pas juodosios keramikos meistrą Petrą Pretkelį į Zakavolių kaimą. Visi Amatų mokyklėlės dalyviai nužiedė po molinę puodynėlę, apžiūrėjo Petro darbus, sužinojo, kaip krosnyje po žeme tie darbai išdegami, pasiekiant tūkstančio laipsnių temperatūrą. Vėliau nukeliavome į sodybą „Šilas“, pasižiūrėti, kaip liejamos vaškinės žvakės, paskanauti žolynų arbatos su pyragu.
Tikimės, kad dar po dar keleto metų Amatų mokyklėlė jau bus išugdžiusi ne vieną dailininką, amatininką ar tiesiog kūrybingą žmogų.


Atgal

Paieška
Renginiai
<< liepa, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos