2014.01.09
Tebesimokome iš profesoriaus Tado Ivanausko

6_0_1.jpg rodyklė_1.jpg
Čepkelių rezervate jau trečią dešimtmetį tęsiame tradiciją gruodžio mėnesį prisiminti prof. Tadą Ivanauską ( 1882.12.16 – 1970.06.01), jo nuveiktus darbus, išsakytas mintis, paliktus paraginimus. Ta proga rengėme parodas, viktorinas, talkas, ekskursijas, diskusijas. Tad 2013m. gruodžio 18 d. rytmetį Čepkelių rezervato ir Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų grupelė nutarė pažiūrėti filmą apie T. Ivanauską ir pasimokyti iš jo knygų.
Taigi, žiūrėjome filmą apie Profesorių , kurį 1993 m. sukūrė Audra ir Gintaras Kudabos „Baltijos televizijoje“. Valandos trukmės filme gausu dokumentinių intarpų, išsamiai pasakojama apie T. Ivanausko darbus. Filme daug Profesoriaus bendražygių liudijimų. Filmo autoriai taikliai atskleidė Profesoriaus asmenybės platumą, jo visą apimantį gamtos suvokimą ir pažinimą.
Po to susikirstę į dvi komandas „mokėmės“ apie kikilį ir lūšį. Visų pirma kėlėme klausimus: pvz. kodėl kikilis dažniausias mūsų paukštis, kodėl medžiotojai šiemt kaltina lūšis bei kitus klausimus ir ieškojome atsakymų T.Ivanausko knygose ir kituose šaltiniuose. ta proga norime pasidžiaugti, jog mes saugome, o kartu ir naudojamės 10 Profesoriaus Musteikos mokyklai dovanotų knygų.
Mums buvo įdomu sužinoti apie minėtus gyvūnus. Tikimės jums taip pat, tad ką sužinojome pateikiame šiame rašinyje.
Štai ką T. Ivanauskas rašo apie lūšį 1968 m. išleistoje knygoje „ Pasaulio žvėrys“:
„ Vienas iš gražiausių kačių šeimos gyvulių, vienintelis šios šeimos atstovas Lietuvoje – tai lūšis ( Felis lynx) . Ji yra vidutinio šuns didumo, svoris siekia 32 kg. , kūno ilgis -82-107 cm. Trumpa, sakytum nupiauta uodegytė yra apie 18-31 cm ilgio; ausų viršūnėse grakščios plaukų kuokštelės siekia apie 5 cm. Kailis daugiausia rusvai pilko plauko su nežymiomis tamsiomis dėmėmis, ypač šonuose. Pagerklis, lūpos ir akių apvadai balti. Turi ilgas žandenas ( bakenbardus). .. Lūšis-tipinga miško gyventoja, ypač jų daug taigoje. Daugiausia mėgsta seną mišką, kur daug išvartų ir tankus pomiškis. Kalnuose pakyla iki 2500 metrų. Maitinasi visokeriopa miško gyvūnija: kiškiais, paukščiais, net visų rūšių pelėmis, bet sugeba sumedžioti ir stambesnius žvėris: stirnas, šernus, jaunus elnius, kartais puola ir naminius galvijus. Jei miške žvėrių yra daug, lūšis pasisotinusi mėsos likučius palieka.
Poruojasi vasarį ar kovą, o po 67-74 dienų nešiojimo birželio pradžioje lūšis atsiveda du-tris , o retkarčiais net penkis vaikus. Praregi jaunikliai dvyliktą dieną. Abu tėvai rūpinasi vaikais ir šeima neiširsta iki sausio-vasario mėnesio. Jei maisto yra daug, lūšys yra sėslios ir per naktį sukaria 5-15 kilometrų, bet kai maisto mažai, šie žvėrys apeina po keliasdešimt kilometrų, ypač tuomet, kai sniego paviršius apledėjęs. Medžioja lūšis daugiausia nakties metu, vaikščioja grakščiai, tyliai, puola grobį dideliais šuoliais. Gerai laipioja medžiais...
Seniau Lietuvoje lūšių būta daug, bet dėl miškų ploto sumažėjimo ir besaikės medžioklės lūšių skaičius po Pirmojo pasaulinio karo ištirpo, liko tik keli egzemplioriai. Dabartiniu laiku būklė pamažėle gerėja ir Lietuvoje priskaitoma jų apie šešiasdešimt. 1968 metų duomenimis – 64...Šiemet t.y. 1968 metais, trys lūšys buvo nušautos Gudų girioje netoli Musteikos kaimo. „
Mums iškilo ir daugiau klausimų apie lūšis ir jų būklę dabar, tad ieškojome atsakymų ir štai ką „atradome“:
1. Manoma, kad lūšių ausų viršūnėse esantys šerėliai yra tarytum antenos ir žymiai pagerina klausą.
2. Neverta bijoti lūšies, nes ji dar niekur ir niekada nėra užpuolusi žmogaus.
3. Lietuvoje lūšis įrašytą į Raudonąją knygą, I ( E) kategoriją.
4. O kiek iš tiesų Lietuvoje yra rūšių? P. Bluzma 2007 m. rašo iki 40 žvėrių, o Medžiotojų ir žvejų draugija 2012 m. nurodo 430 žvėrių (http://lmzd.lt/files/uploaded/faunos-statistika/zverys/lusis.jpg). Detalesnių apskaitų nepavyko surasti. Bet kad, per 5 metus lūšių padaugėjo 10 kartų , nepatikėjome. Pabandėme paklausti ką galvoja kolegos- kiek lūšių yra Lietuvoje? Atsakymai buvo nuo 10 iki 228 , o vidurkis : 66 lūšys. Gamtininkas S. Paltanavičius patvirtino, jog Lietuvoje 2013 m. priskaičiuota iki 100 lūšių.
5. Šveicarijoje atlikti tyrimai parodė, kad tik 2 proc. lūšių maisto sudaro naminiai gyvuliai. Lietuvoje - 0 proc.
6. Kad lūšis konkurentė vilkui, atrodo, irgi mitas. Mat lūšis minta smulkesniais žvėreliais ir ji per dieną suėda tik 2 kg. mėsos.
Kikilis ( Fringilla coelebs L.) Dzūkijoje vadinamas šilogaidziu, nes „jis geras ir aistringas dainininkas, visur skelbia savo malonią, skardžią giesmelę „ ( T.Ivanauskas. Lietuvos paukščiai III t. , 1964). Piemenys jį pamėgdžiodavo taip:
„Trys, trys, trys kaiušinėliai
Vidury girios pušiekšt“. ( G.Gučienė, T.Ivanauskas „Ką paukšteliai gieda“, 1959)
„Kikilis dažniausias Lietuvos paukštis, mat jis gyvena beveik visur : šiluose, beržynuose, soduose. Čia jis „suka puošnų lizdelį, iš lauko pusės papuošia samanomis ir išado baltais tošies kaspinėliais, o sutvirtina panaudodami daug voratinklių. Deda 4-6 kiaušinius , veda dvi vadas. Jauniklius lesina beveik vien vabzdžiais ir tuomet taip pat seniai maitinasi vabzdžiais, tad sunaikina daug sodų, daržų ir miškų kenkėjų. O 75 proc. kikilių maisto sudaro augalinės kilmės : tai visokios sėklos, daugiausia aliejingos. Labai mėgsta dygstančias sėklas, salotas, ankstyvas daržoves ir spygliuočių daigus, lesa uogas.
Žiemoti išskrenda į šiltesnius Europos kraštus, patinėliai atskirai nuo patelių ir remiantis šiuo, jau senovėje pastebėtu reiškiniu, kikiliui buvo duotas lotyniškas vardas coelebs – viengungis. Kikiliai grįžta balandžio mėnesį, patinėliai keliomis dienomis anksčiau nei patelės“. ( T.Ivanauskas. Lietuvos paukščiai III t. , 1964)

Užrašė Onutė Grigaitė, Čepkelių rezervato ir Dzūkijos nacionalinio parko vyr.ekologė


Atgal

Paieška
Renginiai
<< lapkritis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos