2012.10.19
„Jaunojo gamtininko stovykla“

Spalio 4–6 dienomis Dzūkijos nacionaliniame parke vyko „Jaunojo gamtininko stovykla“, skirta pažinti būdingiausius šio krašto pataisus, samanas bei kerpes. Dešimt rajono moksleivių buvo atrinki į šią stovyklą. Dalyvius atrinkti padėjo V. Krėvės gimnazijos biologijos mokytojas Silvestras Putys ir Ąžuolo gimnazijos biologijos – chemijos mokytojas Saulius Tamošiūnas. „Jaunojo gamtininko stovykla“ vyksta jau antrus metus. Pernai mokiniai buvo mokomi pažinti paukščius, augalus bei grybus. Šiemet stovykloje siekėme geriau pažinti miško paklotę, o ją sudaro kerpės, samanos ir dažnai prijungiami pataisai. Pirmą dieną, gavę visi po lupą, išėjome į kiemą ir apžiūrėjome seną beržą, cementinius laiptus. Čia atradome net 10 kerpių rūšių. Tad dr. Jurga Motiejūnaitė – puiki kerpininkė – mums čia pat atskleidė kerpių savitumus: grybų ir dumblio simbiozę jose, kerpių prisitaikymą augti visur, kerpių gaminamas medžiagas ir kerpių dauginimąsi. Po to ėjome miškais ir tyrinėjome kerpes. Buvo nuostabu matyti, kaip ant geltonkerpės užlašintas bespalvis kalio šarmo lašas nusidažo raudonai. Skanavome karčiosisos spuoguotės, tad ją ir jos „skonį“ prisiminsime ilgai. Išmokome gamtoje atpažinti 5 kerpes. Jas surinkome, sudėjome į pačių pasigamintus herbarinius vokelius ir anketose, irgi pačių padarytose, užrašėme visus reikalingus duomenis. Vakare virėme vaistus – drebučius iš islandinės kerpenos. Antrą stovyklos dieną nukeliavome į Bakanauskų pelkę. Ten atradome raudoną samanų, vadinamų kiminais kilimą. Daugelis tai matė pirmą kartą ir sužinojo, kad kai kurių rūšių kiminai rudenį nusidažo, kaip ir medžių lapai. Pelkėje ieškojome jau nudžiūvusių saulašarių – vabzdžėdžių augalų. Dėka jų mes sužinojome kiek šiemet ūgtelėjo kiminai. Mat saulašarės kasmet savo lapų skrotelę išskleidžia ant kiminų paviršiaus. Tarpas tarp praeitų ir šių metų skrotelių nusako kiek centimetrų paūgėjo kiminai. Nustatėme, jog kiminai Bakanauskų pelkėje per 2012 m. vegetacijos periodą ūgtelėjo nuo 1,5 iki 3 cm. Be to, kiminai turi galią sugerti daug vandens. Tuo įsitikinome labaratorijoje atlikę bandymą. Pamerkę kiminą į mėgintuvėlį su rašalu, stebėjome kokiu greičiu jis kyla aukštyn. Apskaičiavome, kad rašalas samana kyla apie 1,2 cm per minutę. Tai bent galingas „variklis“. Taip pat nustatėme, jog rašalas kyla greičiau drėgnu kiminu nei sausu. Kodėl taip yra, tikimės mums paaiškins fizikos mokytojai...

Sename pušyne jaunieji gamtininkai savarankiškai atrado ir atpažino 4 rūšis ten augusių samanų. O jų vardus išmokome kartu. Tai buvo paprastoji šilsamnė, atžalinė gūžtvė, gegužlinis ir dvyndantė. Miškuose atradome ir išmokome pažinti šiuos pataisus: pataisą šarkakojį, miškinį pataisą ir dvišakę padraiką. Patyrėme, jog jų sporos dega. Mes drauge bandėme aptarti kokias ryšiais miško ekosistemoje susiję visi organizmai: skaidytojai, gamintojai, vartotojai ir kokią vietą joje užima žmogus. Vakare susiskirstėme į tris grupeles ir kiekviena rengė plakatą, kuris iliustruoja stovykloje nagrinėtas temas. Visi darbavosi labai užsidegę, tad plakatai tapo labai orginalūs ir įdomūs. Vienas iš jų nukeliavo į Merkinės, antras į Varėnos mokyklas, o trečias į rezervato ir parko direkciją. Kiekvienais metais pirmąjį spalio savaitgalį tūkstančiai žmonių išlydi sparnuočius į šiltus kraštus. Prie šios kilnios misijos prisijungėme ir mes – jaunieji gamtininkai. Šeštadienio rytą visi išskubėjome prie Grybaulės tvenkinio stebėti migruojančių paukščių. Paukščių palydos (angl. EuroBirdwatch) – Europoje rengiamos nuo 1993 m., kurias koordinuoja tarptautinė paukščių apsaugos organizacijų asociacija „BirdLife International“. Lietuvoje tai 18-tos paukščių palydos. Lietuvos ornitologų draugija kasmet kviečia gamtai ir paukščiams neabejingus žmones prisijungti prie tūkstančių Europos ir dalies Azijos stebėtojų išlydėti išskrendančius sparnuočius. Džiaugiamės, kad ir jaunieji stovyklos dalyviai turėjo galimybę šiek tiek praturtinti ir savo ornitologines žinias ir sudalyvauti  renginyje. Per  dviejų valandų ornitologinę ekskursiją suskaičiavome 16 rūšių paukščių. Viso net 85 individus. Stebėjimų duomenis pateikėme Lietuvos ornitologų draugijai. Jie bus naudingi, atliekant tyrimus, vertinant dabartinę situaciją. Aprašėme tik dalį mūsų veiklų. Mat visoms aprašyti neužtektų jaučio odos... Vienu žodžiu, pasakyčiau taip: per šią stovyklą miškas ir pelkė mums tapo dar labiau artimi ir savi, o mes įsipareigojame būti jiems artimesni. Kitais metais planuojame rengti panašaus pobūdžio stovyklas, skirtas susipažinti su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato gamta. Norime padėkoti Varėnos rajono savivaldybei už finansinę pagalbą rengiant stovyklą.
Iki kitų metų.

Stovyklos akimirkos nuotraukose
Onut___su_jaunaisiais_gamtininkais.JPG

Jurga_pasakoja_apie_kerpes.JPG

Kerpi___paie__ka_ant_betono_laipt__.JPG

Onut___rado_kimin__.JPG

Pamoka_gamtoje.JPG

Jaunieji_ornitologai.JPG

Vyksta_darbas.JPG


Atgal

Paieška
Renginiai
<< gegužė, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos