Lankytinos vietos

Marcinkonyse-Marcinkonių lankytojų centras, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ekspozicija, etnografinė sodyba – muziejus, Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia, dziazkagirio (Zackagirio) pažintinis ir Čepkelių mokomasis takai, šaudzyklos kalnas, dravė, Klonių kalnas (Gaidzių kopa), ,,Meškos šikna“, Aklažeris, bebravietės, Kastinio ežeras.

Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia
Tai grakšti, medinė, neogotikinės stilistikos bažnyčia pastatyta 1880 metais. Tai kovos už lietuvybės išsaugojimą lenkų okupacijos metais liudininkė. Bažnyčios interjerą puošia trys vietinės reikšmės tapyti paveikslai – „Šv. Pranciškus“, ‚, Šv. Barbora“, „Šv. Rokas“, skulptūra „Nukryžiuotasis“. Bažnyčios šventorius apmūrytas akmenine tvora, kurioje įmūryta 14 koplytėlių – Kristaus kančios stočių.
 Dziackagirio (Zackagirio ) pažintinis takas
Šis takas yra skirtas susipažinti su Marcinkonių kaimu, jo kultūriniu paveldu ir gamtos vertybėmis. Keliaujant 13,8 km ilgio taku (galima pasirinkti ir trumpesnes 7 ar 10,5 km atkarpas) pamatysite beveik visas Dzūkijai būdingas buveines: įvairių tipų miškus nuo sausų kerpšilių iki ūksmėtų eglynų ir šlapių juodalksnynų, natūralias Grūdos slėnio pievas ir smėlynuose įsikūrusias smiltpieves, „Meškos šiknos“ aukštapelkę ir Aklaežerio tarpinio tipo pelkę, Klonių kalną( Gaidžių kopą), Dziackagirio ( Zackagirio) ištakų šaltinius, Grūdos upę, Duobupio upelį, Aklaežerio ir Kastinio ežerus. Takas veda ir pro keletą gamtos paveldo objektais paskelbtų drevėtų pušų (dravių), menančių senąsias bitininkystės tradicijas.
Šaudzyklos kalnas
Lenkų okupacijos metu čia buvo įrengta šaudykla, vėliau ja naudojosi vokiečiai. Kalno papėdėje buvo mediniai bėgiai, kuriais traukdavo vagonėlį su pritvirtintais taikiniais.
Dravė
Netoli Grūdos upelio, kairiajame jo krante, kerpiniame pušinėlyje išliko sausa dravė – senovinės bitininkystės reliktas.
Klonių kalnas ( Gaidzių kopa)
Tai vėjo supustytas smėlio gubrys – kopa. Dzūkijos šiluose žemyninės kopos tęsiasi dešimtis kilometrų, bet visos jos nejudrios, čia smėlis dar gyvas, kur aiškiai dar matosi, kad kopa slenka į daržus.
,, Meškos šikna“
Kerpšilius ima keisti nedidelės pelkutės, pievos ir krūmynai, vadinami ,,Meškos šikna“. Kairėje jos pusėje yra nedidelė, graži aukštapelkė. Pavasarį čia pražysta andromedos, subaltuoja švylių pūkai. Sausesnėse vietovėse auga gailiai, vaivorai, o ant pelkių kupstų raizgosi spanguolių stiebeliai.
Aklažeris
Tai užankantis ežeriukas, su jį supančiomis pelkėmis, kuris atsirado ištirpus nuo ledyno atitrūkusiam ir žemėmis užneštam ledo luitui. Ežero dubens pakrančių šlaituose auga daug kalninių arnikų, smiltyninių gvazdikų.
Bebravietės
Keliukas, aplenkęs Aklažerį, veda per kopas nusidriekusiomis kvartalinėmis Varšuvos - Peterburgo geležinkelio link. Dešinėje – vešlūs viksvynai ir žemapelkiniai liūnai, kuriuose slepiasi bebrų trobelės.
Kastinio ežeras
Ežeras nenuotakus, todėl eutrofijos procesai gana ryškūs. Galima maudytis, yra persirengimo kabinos, laužavietės, atrakcijų vaikams, mašinų stovėjimo aikštelė.
Marcinkonių Etnografinė sodyba – muziejus
Dzūkijos nacionalinio parko etnografijos muziejus įrengtas 1905 m. statytame name. Ekspozicijoje - namų apyvokos daiktai ir baldai, amatininkų darbai bei senieji audiniai. ). Taip pat čia pamatysite 110 kg voveraičių (lepeškų) talpinantį krepšį, geinį (įrenginį kopti į drevėtą pušį), skliutą (kirvį - naudotą daugiau kaip prieš 150 metų), skiltuvą ugniai skelti, kraičkubilį (kuparinės skrynios "prosenelį"), gagančių (valties gale įstatomą įrenginį pasišviesti naktinės žvejybos metu), vedegą (įrankį geldoms, luotams skobti), "dziedą" (laikiklį balanai), bei daugelį kitų eksponatų.
Čepkelių ekspozicija
Marcinkonyse įrengta Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ekspozicija, supažindinanti su pelkyno ir kopų formavimosi raida, bei gyvosios gamtos vertybėmis. Ekspozicijoje galima pasižiūrėti filmą - „Čepkelių raisto paslaptys“ apie Čepkelių raistą, kurį sukūrė Vytautas Jankevičius, taip pat pasiklausyti gamtos garsų.
Čepkelių mokomasis takas
Tai galimybė iš arti sužinoti ir pamatyti didžiausio Lietuvoje Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato gamtos paslaptis. Iš apžvalgos bokšto galima pasigrožėti atsiveriančiomis Čepkelių raisto platybėmis. Einant nutiestu tilteliu per pelkę galima pamatyti žemapelkių ir aukštapelkių augalus, įspūdingai atrodantį seną, virš pusantro šimto metų amžiaus, pušyną, išgirsti tetervinų ar gervių balsus. 1,6 km ilgio takas vingiuoja raisto pakraščiu išraiškingais žemyninių kopų gūbriais per Dzūkijai būdingus kerpšilius.
Girinio pažintinis takas
Tako ilgis – 3,6 km. Girinio pažintinis takas veda pietinio Marcinkonių pakraščio šilais aplink senojo malūno tvenkinį. Originalūs rekreaciniai įrenginiai, pavėsinės, paplūdimys sudaro geras sąlygas aktyviai pailsėti. Čia galima pamatyti Dzūkijos pušynų augalus ir grybus, Duobupio tvenkinio paukščius ir vandens gyvūniją, miško gyvūnijos apsaugos priemones. Keliaujant taku, galima susipažinti su uždarų seklių vandens telkinių augalais ir gyvūnais.

Margionyse – klojimo teatras, Skroblaus ištakos - ,,Bobos daržo“ šaltinis, Lietuvio liepa, Kurpiko kadagys.

Margionių klojimo teatras
Teatras įkurtas 1920 metais. Jo istorija mena tarpukario laikus. Pirmas spektaklis - A. Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje", kurią pastatė pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas. Vėliau, karo metu, kaimo spektaklius režisavo J. Gaidys, parašęs Margionių kaimo himną, „Dainą apie Skroblų", pjeses „Ašarų pakalnėje" ir „Siratų ašaras". Šiam mirus, teatro veikla buvo nutrūkusi. Teatras atgimė tik artėjant jo 75 m. jubiliejui. Margionių klojimo teatro dainininkės iki šiol dainuoja J. Gaidžio sukurtas ir iš tėvų ir senelių išmoktas dainas. Kaime nėra šeimos, kurioje nebuvo nevaidinusių kaimo teatro vaidinimuose. Gyvoji tradicija tęsiasi.
Skroblaus upelio ištakos ("Bobos daržo" šaltinis)
Skroblaus versmės - tai gražiausio Dzūkijos upelio Skroblaus ištakos, esančios Margionių kaime. Skroblaus slėnyje – jo dugne ir šlaituose – gausu šaltinių, dosniai maitinančių upelį tyru vandeniu. “Bobos daržo” šaltinis – tik vienas iš daugelio, bet būtent jis yra Skroblaus upelio ištakos. Šioje vietoje, radęs vandeniui laidžių nuogulų plotą, gruntinis vanduo išsiveržia į paviršių. „Bobos daržo“ šaltiniu vadinamas, nes aplink šaltinį būdavę daržai, o Margionių kaimo moterys vaikams sakydavo, kad boba kūdikius iš šaltinio duobelės traukia.
Lietuvio liepa
Valstybės saugomas gamtos paminklas. Saugoma trikamienė liepa . Kamienų apimtys – 2,22 m, 1,7 m, 1,8 m. Aukštis siekia 22,5 m.
Kurpiko kadagys
Kurpiko kadagys auga Margionių kaimo pakraštyje. Jis buvo pasodintas ežioje tarp kaimynų laukų. Kurpikų kadagiu pavadintas todėl, kad į namus atitekėjo jaunoji, kuri buvo kilusi iš kitos Margionių kaimo dalies, vadinamos Kurpikais. Kadagys aukštas, kamienas storas. Šio kadagio aukštis - 7 m., kamieno apimtis – 1,3m., todėl Kurpiko kadagys paskelbtas gamtos paveldo objektu.

Kapinškėse - Skerdzimų pieva, Antončiko šaltinis, Bakanauskų ežeras, Skroblaus pažintinis takas.

Skerdzimų pieva
Skerdzimų pieva – tai Skroblaus slėnio užpelkėjusi salpa, kurioje vingiuoja šaltiniuotasis Skroblus. Ši pieva pasižymi didele augmenijos įvairove. Čia auga pelkinė uolaskėlė ir dvilapis purvuolis, žvilgančioji riestūnė ir dvi gegūnių rūšys. Saugiai peri gervės, pievinė lingė bei griežlės.
Antončiko šaltinis
Hidrografinė vertybė. Šaltinio vanduo tekėdamas suformavo sufozinį cirką, kuris šiuo metu yra pusmėnulio formos. Požeminis vanduo į paviršių išteka dviejose verdenėse, kurios yra viena šalia kitos. Verdenėse į viršų kylanti vandens srovė nuolat klosto smėlį. Verdenių gylis siekia virš 1,5 m. Verdenių suformuotą šaltinį papildo šalia verdenės šlaite horizontaliai ištekantis šaltinis. Šie vandenys suformavo ištakų dubenį, kurio plotis 1,6 m, ilgis – 2 m, debitas – 0,4 litro per sekundę. Toliau šaltinis 250 m teka Skroblaus upės link, pakeliui rinkdamas vandenį iš cirko šlaituose atsiveriančių mažesnių šaltinių. Šaltinio vanduo priskirtinas prie mažos mineralizacijos kalcio hidrokarbonatinių vandenų grupės.
Bakanausko ežeras
Bakanausko ežeras ir pelkė atsirado dėl termokarstinių reiškinių – kai ištirpo nuo besitraukiančio ledyno atitrūkęs ir po sąnašomis palaidotas ledo luitas. Tokios nedidelės pelkės yra būdingos Dainavos smėlėtajai lygumai. Nuo pelkės pakraščio iki ežero nutiestas lieptas, kuriuo einant galima pamatyti visą pelkių augalijos įvairovę, pasigrožėti pelkių spalvomis ir kvapais.
Skroblaus pažintinis takas
Tako ilgis – 4 km. Skroblaus pažintinis takas veda per Kapiniškių kaimą link žemyninių kopų apsuptyje plytinčios nedidelės Bakanauskų pelkutės su Bakanauskų ežeru. Keliaujant taku, galima susipažinti su vienu įspūdingiausių Lietuvos upeliu – Skroblumi. Kito tokio trumpo (17,3 km) ir tuo pat metu tokio vandeningo upelio Lietuvoje nėra. Ištakose iš „Bobos daržo“ šaltinio Margionyse srūva tik 8 litrai vandens per sekundę, o į Merkį atplaukia jau 700 litrų per sekundę. „Bobos daržo“ šaltinis yra vienas iš Skroblaus versmių šaltinių, paskelbtų hidrogeologiniu gamtos paminklu. Skroblaus versmėse požeminiai vandenys į paviršių išteka ne tik šlaituose. Didžioji Skroblaus slėnio dalis yra paskelbta rezervatine zona, čia lankytis draudžiama.

Musteikoje - Drevinės bitininkystės ekspozicija ir drevinės bitininkystės takas

Drevinės bitininkystės ekspozicija - Drevinės bitininkystės ekspozicija įrengta Musteikos kaime. 2006 m. kaime buvo įkurtas senovinių kelminių avilių bitynas, o aplinkinių miškų drevėse apsigyveno bitės. Dabar bityne galima pamatyti, kaip kelminiuose aviliuose prižiūrimos bitės, kaip tvarkomas medus ir vaškas. Taip pat galima pamatyti, kaip daromi kilminiai aviliai, nedideli aviliai – vabikai, skirti bičių spiečiams vilioti. Vasaros pradžioje į avilius leidžiami nauji spiečiai. Bityne galima išbandyti ne vieną amatą. Čia vyksta pynimo savaitė, taip pat galima susipažinti su senoviniu Musteikos kaimu ir su jį supančia aplinka.
Drevinės bitininkystės pažintinis takas
Takas yra Musteikos apylinkėse, 5 kilometrai nuo kaimo. Pasivaikščiojimas šiuo taku – tai puiki galimybė susipažinti su drevėtomis pušimis, primenančiomis vieną iš seniausių šio krašto verslų, pamatyti tik Musteikos kampui būdingą smėlio kalvelių ir nedidelių pelkučių mozaiką. Kelionė šiuo taku suteiks vertingų žinių apie bitininkystės istoriją, padės įvertinti sunkų šio krašto bitininkų triūsą.

Merkinėje – lankytojų centras, kraštotyros ir genocido muziejus, V. Krėvės – Mickevičiaus paminklas, kryžių kalnelis, Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, piliakalnis, Jonionių akmenys.

Lankytojų centras - šiuolaikinė moderni ekspozicija pristatanti upių, upelių, šaltinių kraštą su Merkinės apylinkių gyvenimo būdu, tradicijomis, istorine raida. Čia yra trimatė vandens žuvų instaliacija, interaktyvios į judesį reaguojančios žuvys, sienos skirtos sielių ir žvejų, gyvūnijos, augmenijos temai bei gyvą emociją kurianti šaltinio instaliacija.
Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus – įkurtas. mokytojo J. Vitkaus. Muziejuje 14 skyrių. Turtinga ekspozicija pasakoja apie šio krašto istoriją, čia gyvenusius žmones, amatus, apie skaudžią šio krašto žmonių pokario gyvenimo istoriją, kovas, netektis, pergales liudijančius dokumentus, fotografijas, partizanų ir tremtinių relikvijas.
V. Krėvės – Mickevičiaus paminklas – pastatytas 1994 m. Jo autorius – skulptorius Petras Mazūra. Jis buvo pastatytas Merkinės krašto gyventojų iniciatyva ir rūpesčiu.
Kryžių kalnelis – čia stovintys kryžiai žymi ne kapus, o kančią ir žūtį kovoje už Laisvę, už teisę gyventi savo tėvų žemėje. Kryžiai – tarsi geneologiniai medžiai, įvardijantys žuvusius šiose apylinkėse ir po išniekinimo – slapta – užkastus čia buvusiose žvyrduobėse.
Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia – tai ankstyvojo baroko gotikinių bruožų bažnyčia, kuri savyje saugo ne tik tikėjimą, bet ir vienuolika dailės paminklų. Šventoriuje , tarp kitų palaidotų kunigų, ilsisi kunigas – knygnešys – legendinė asmenybė. Konstantinas Jagminas.
Piliakalnis - įrengtas aukštumos kyšulyje, 100 m į ŠV nuo Merkio santakos su Nemunu, abiejų upių dešiniuosiuose krantuose, Stangės kairiajame krante. Piliakalnyje stovėjo Merkinės pilis.
Šlaitai statūs, 12-30 m aukščio. Vakariniame šlaite įrengti laiptai.
Jonionių akmenys - paslaptingų Jonionių akmenų grupė išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante, netoli Merkinės tilto. Spėjama, jog šie akmenys sudaro mėnulio kalendorių, kurio centrinė dalis – astronominis saulės laikrodis išlikęs iki mūsų dienų.
Subartonyse - Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus-namas, Lietuvos Totorių buities muziejus.
Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus-namas - Subartonių kaime pradėtas kurti 1959 m. Atstatytas gyvenamasis Mickevičių namas – XIX a. dzūkiška pirkia šiaudiniu stogu. Surinkti rašytojui ir jo tėvams priklausę baldai.1972 m. tame name veikė muziejus ir buvo kaimo biblioteka. Ekspozicija papildyta įvairių metų leidiniais, rankraščių kopijomis, biografinėmis nuotraukomis. Muziejuje išsamiai nušviesta rašytojo biografija, jauki muziejaus aplinka.
Lietuvos Totorių buities muziejus - Tai privatus muziejus, įkurtas jo šeimininkų Liusės ir Vlado Gaidukevičių sodybos name, kuriame prieš karą buvo pradžios mokykla. Muziejus lankytojus pasitinka virš durų užrašytais maldos žodžiais: „Dievo pagarbinimas buvo kiekvienoje pirkioje” ir totoriškos muzikos melodijos. Garbingoje vietoje padėtas atverstas Koranas. Muziejuje yra du Korano egzemplioriai – vienas spausdintinis, kitas rašytas ranka. Čia galima pamatyti nacionalinius totorių drabužius, kurie siuvami iš vienspalvių, prabangių audinių siuvinėtų aukso siūlais, padabintų įvairiaspalviais karoliukais, namų apyvokos daiktus, susipažinti su šios tautos amatais, muzika, menu. Tarp eksponatų ir senovinės kalvio darbo šakės bulvėms kasti, paveldėtos iš tolimų protėvių.


Paieška
Renginiai
<< gegužė, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Kokį grybą dzūkai vadina "lepeška"?

Baravyką
Lepšį
Kazlėką
Voveraitę
Ūmėdę
Musmirę
Daugiau informacijos