1 2


Smėlingoje Dzūkijoje pagrindinis gyventojų pragyvenimo šaltinis buvo miškas. Žmonės medžiojo, grybavo, uogavo, kirto medžius, tašė sienojus, gamino pabėgius, žvejojo, darė namų apyvokos daiktus. Džiovintus grybus parduodavo net tolimų Rusijos gubernijų pirkliams. Drevininkai medžiuose įsirengdavo dreves, kopinėjo medų, turėjo savo papročius, savą teisę. Medų gyrė ir užsienio keliautojai. Šis verslas išliko iki šių dienų, nors drevinė bitininkystė jau XVII-XVIII a. ėmė užleisti savo pozicijas naminei bitininkystei.

Nemunu burliokai vilko laivus (botus), pakrautus javais, ąžuoliniais šulais, statinėmis ir kitomis prekėmis. Rūdininkai iš limonito (pelkių rūdos), susikaupusio durpynuose, paupiuose, paežėrėse, pelkėse, lydė geležį. Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio Merkinės apylinkėse klestėjo keramikos amatas.

Iki antrojo pasaulinio karo Merkinės apylinkėse buvo trys malūnai, lentpjūvė, milo vėlykla, degamos kalkės, triūsė siuvėjai, kurpiai, mūrininkai ir kitokie amatininkai. Dzūkai liejo žvakes, audė, pynė vyžas, krepšius iš vytelių, balanų, šaknų.

Bene visi tradiciniai amatai ir verslai-ekologiški, kadangi dirbama naudojant vietines, atsinaujančias, natūralias medžiagas. Gamtinių medžiagų vartojimas gaminiams, skirtiems savo reikmėms, lėmė saikingą gamtos išteklių naudojimą.

Kad ir kur keliautum po kraštą, nuo Musteikos iki Lizdų, nuo Paūlių iki Uciekos, vienur užtiksi ar tai audėją su begalinėmis poringėmis apie lino kelią ir rodos, neišsemiamus margų audimo raštų klodus, kitur-stogdengį, vis dar saugantį senuosius savo darbo įrankius, dar kitur-bitininką, puodžių, žveją, vyžų ar pintinių pynėją, senoviškai iš liepos plaušų virves vejantį žmogų. Kiekvienas jų turės ką pasakyti apie savo amatą, kiekvieno jų poringė ar giesmė atsilieps medžių ošimui, margų augalų žydėjimui, upelio čiurlenimui. Daug kur galima pajusti senoviškai kepamos duonos ar ragaišio, džiovintų baravykų, šviežios skerdienos arba... tikro deguto kvapą. Netikėtai vėlų vakarą gali pamatyti, kaip zervyniškis Algis Svirnelis apgyvendina bites senovinėje dravėje, pastatytoje pačiame Marcinkonių kaimo viduryje. Rūksta dūmas iš dūminės. Ten aukštai Algis buria. Jis prisimena, kaip legendinis Zervynų bartininkas Kazys Vilkinis, rodydavo atvykusiems studentams, kaip su geiniu kopti į dravę, o čia pat rūkdavo žeminė grybų džiovykla.

Legendos atgyja, kai neskubi, eini atvira širdimi. Amatas atgyja, kai užmiršti apie pigiai nuperkamą atvežtinį daiktą. Savo rankomis sukurto ir padaryto daikto vertė nenusakoma. Jis tarytum apauga legenda, ir skirtis su juo jau nebesinori. Parko darbuotojams lemta mokytis senųjų amatų ir jų mokyti kitus, kad žmonės pajustų rankdarbio vertę ir būtų atkurta žmogaus ir gamtos santykių darna. Romas Norkūnas, parko amatų meistras kiekvienais metais organizuoja Pynimo stovyklą, kurios metu pats moko ir rodo daug amatų.

Tradicinė pynimo ir kitų amatų stovykla šiemet vyks liepos 30 – rugpjūčio 12 dienomis Musteikoje. Bus mokoma pinti iš įvairių gamtinių medžiagų, užkurti ugnį su titnagu skiltuvu ir pintimi. Platesnę informaciją rasite Naujienų skyrelyje „Tradicinė pynimo stovykla“.


Paieška
Renginiai
<< gruodis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos