Nacionaliniame parke gyvena visos 7 Lietuvos roplių rūšys, iš kurių įdomiausias ir paslaptingiausias yra balinis vėžlys, dzūkų vadinamas geležine varle. Pavieniai vėžliai buvo stebėti Liškiavos apylinkėse, dar ir dabar sutinkami apie Merkinę. Paprastųjų žalčių dar palyginti gausu, angis daug retesnė, dažniau sutinkama tik Musteikos apylinkėse. Šiluose dažni gluodenai, žmonių dar vadinami geležinėmis ar varinėmis gyvatėmis. Sausuose kerpiniuose pušynuose gyvena labai retas Lietuvoje lygiažvynis žaltys. Panašias buveines pasirenka ir viena dažniausių parko roplių rūšių – vikrusis driežas. Roplių gausa išsiskiria Musteikos girininkijos plotai, kur sausus kerpšilius keičia dideli aukštapelkių plotai ar atviros viržiais apaugusios plynės.


Raudonpilvė kūmutė yra viena iš 12 Nacionaliniame parke rastų varliagyvių rūšių. Kūmutė yra bene spalvingiausia iš visų šio krašto varlių, kuri savo spalvomis perspėja užpuoliką, kad yra nuodinga ir netinkama maistui. Jau iš toli tuoktuvių metu girdimas savotiškas garsas „kum, kum“, bet pačią varlytę pamatyti daug sunkiau. Dar triukšmingesnė yra europinė medvarlė – rečiausia Lietuvos varlė, sutinkama tik pietinėje krašto dalyje. Parko pietinėje dalyje aptikta tik 2007 m., matomai atkeliavusi Katros upės slėniu iš greta esančio Čepkelių rezervato. Labiausiai paplitusios šiame krašte rūšys yra pievinė varlė, mažoji kūdrinė varlė ir pilkoji rupūžė, Čepkelių pakraščiais ir Subartonių miško balose neretai sutinkama ir smailiasnukė varlė, daug retesnė česnakė ar nendrinė rupūžė.

Paieška
Renginiai
<< gruodis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos