Dainavos krašto miškai, užliejamos ir žemyninės pievos, aukštapelkės ir žemapelkės, kontinentiniai smėlynai tapo prieglobsčiu daugeliui augalų ir gyvūnų. Poledynmečio upių smėlynais, kurie nuo Oderio per Lenkiją ir Baltarusiją nusidriekia rytiniu Lietuvos pakraščiu, iš Centrinės ir Pietryčių Europos į šį kraštą atkeliavo daug pietinio paplitimo rūšių, kurios retai arba visai nesutinkamos kitose vietose. Labai svarbūs rūšių plitimui Merkio, Nemuno, Ūlos bei kitų upių slėniai. Nemažai ir šiaurėje gyvenančių augalų ir gyvūnų rūšių, išlikusių iš poledynmečio laikų drėgnuose spygliuočių miškuose, šaltavandenėse upėse, pelkėse. Dainavos girioje vyrauja borealinių Šiaurės pusrutulio spygliuočių miškų bendrijos, priskiriamos dvyndantinių pušynų sąjungai, vandenų, pelkių ir pievų bei smėlynų bendrijos užima tik nedidelius plotus.

Parko teritorijoje rastos 754 aukštesniųjų augalų rūšys, 210 samanų, 230 dumblių rūšių. Čia auga Poliesės smėlingiems senslėniams būdingi augalai: Gorskio pūtelis ir lietuvinė naktižiedė, šiaurvakarinę ribą pasiekia Delavinio kelerija ir penkialapis dobilas. Šiauriniame paplitimo arealo pakraštyje neblogai jaučiasi Centrinės Europos rūšys: smėlinis eraičinas, didžiažiedė juodgalvė ir žiemą vasarą žaliuojantis amalas. Šis pusiau parazitinis augalas ne vieno seno lapuočio medžio lają padabina žmonių vadinamomis „laumių šluotomis“ .

Dzūkijos šilams būdingi ir „raganų ratai“, kuriuos sudaro apyretės pataisų rūšys – puokštinė ir trivarpė padraikos. Pavasarį mėlynomis žiedų taurėmis šilus papuošia viena gražiausių šilų gėlė – vėjalandė šilagėlė. Vidurvasaryje pušynuose geltonus žiedynų graižus išskleidžia iš alpinių pievų „pabėgusii“ kalninė arnika, o atviruose sausuose šlaituose savitus žiedynus kelia lietuvišku kaktusu tituluojama šilinė perkūnropė. Smiltyninė našlaitė, smiltyninė neužmirštuolė, smiltyninis šepetukas ir dar keliolika augalų rūšių, kurių pavadinimai susiję su smėliu, puikiai nusako kokios buveinės vyrauja parke. Kai kurios augalų rūšys į parką atkeliavo su žmogaus pagalba – taip Nemuno pakrantes okupavo iš parkų pabėgę uosialapiai klevai ir dygliavaisis virkštenis.


Parke gausu vaistinių augalų. Vaistažolių paruošos ir jų vartojimas Dzūkijoje buvo tradicinis verslas, perduodamas iš kartos į kartą. Vien Zervynose geresniais metais buvo superkama  per 100 t vaistažolių. Parko miškuose paplitę kadagiai, sausose miško aikštelėse – čiobreliai, smiltyniniai šlamučiai, pelkėse – gailiai, viržiai. Nemažai vaistinių augalų ir paupių pievose: paprastoji vingiorykštė, valerijonas, dilgėlės. Gausu ir uoginių augalų – mėlynių (ypač Kibyšių ir Musteikos girininkijose) ir bruknių (Musteikos, Puvočių, Merkinės girininkijose).

Paieška
Renginiai
<< gruodis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos