\r\n

















2018.03.06
Partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago 100 – osios gimimo metinės

Partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago 100 – osios gimimo metinės

Vienas pagrindinių partizaninių kovų dalyvių Dzūkijos apylinkėse – generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Jis gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Bielėnų kaime, Rudaminos valsčiuje, Seinų apskrityje. 1936 m. A. Ramanauskas baigė „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose, vėliau – Klaipėdos pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. Mokytojavo Druskininkų rajone Kirvonyse. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai A. Ramanauskas 1945 m. pavasarį prisijungė prie partizanų. Sprendimą palikti namus ir mėgstamą darbą lėmė ne tik partizanų platinami atsišaukimai, kasdien matomos okupantų pastangos sunaikinti lietuvių tautą bei patiriamos žmonių kančios, bet ir tėvų išugdyta meilė tėvynei bei siekis išsaugoti laisvą Lietuvą.

Iš pradžių jis įstojo į Nemunaičio apylinkėje veikusį partizanų būrį, iš karto tapo jo vadu ir pasirinko „Vanago“ slapyvardį. Stiprėjant partizaniniam judėjimui A. Ramanauskas -Vanagas subūrė 140 vyrų kuopą iš Merkinės ir Alovės valsčiuose veikusių partizanų. Kuopa vėliau buvo įtraukta į Dzūkų grupę, performuota į batalioną, o A. Ramanauskas-Vanagas paskirtas jo vadu. Po kurio laiko ėmė eiti Merkio rinktinės, kuriai priklausė Marcinkonių bei Druskininkų batalionai, vado pareigas. 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadu. 1949 m. vasario mėn. Prisikėlimo apygardos teritorijoje tarp Radviliškio ir Baisogalos A. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame vasario 16 d. buvo priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija. Suvažiavime A. Ramanauskas paskirtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju, o 1950 m. pradžioje – LLKS gynybos pajėgų vadu, jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis.

Suprasdamas, kad norint atkurti Lietuvos valstybingumą svarbus ne tik ginkluotas pasipriešinimas, bet ir idėjinė kova, formuojanti tautos sąmoningumą, jis aktyviai organizavo pogrindžio spaudos leidybą, pats rašė straipsnius į įvairius partizanų laikraščius.

Nuo 1952 m. pabaigos, nutrūkus ryšiams su vyriausiąja vadovybe, jis su šeima slapstėsi. A. Ramanausko-Vanago paieškai ir likvidavimui KGB skyrė ypač daug dėmesio. Buvo sudaryta nuolatinė operatyvinė grupė. A. Ramanausko paieškoms vadovavo KGB 4-osios valdybos viršininkas Petras Raslanas ir tos pačios valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Nachmanas Dušanskis. 1956 m. spalio 12 d. A. Ramanauskas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė buvo išduoti ir suimti Kaune. Jis buvo kankinamas fiziškai ir morališkai beveik metus. 1957 m. rugsėjo 24–25 d. Vilniuje posėdžiavęs LSSR Aukščiausiasis Teismas jam skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje. Palaidojimo vieta nežinoma.

A. Ramanauskas-Vanagas savo prisiminimuose rašė: „…Labiausiai man įstrigo žodžiai: „…tik į darbą greičiau, tik mylėkim karščiau, tik, vyrai, pajudinkim žemę…“ Parašas – Lietuvos partizanai“. Šie žodžiai geriausiai paaiškina Lietuvos partizanų vado apsisprendimą – idealisto veiksmų negali riboti nei mirties baimė, nei suvokimas, kad mirtis, deja, neišvengiama. Šiandien įvertinus visą žinomą A. Ramanausko-Vanago veiklą galima vienareikšmiškai teigti, kad tai buvo partizanas idealistas, viena šviesiausių pokario ginkluotos rezistencijos asmenybių.




Atgal

Paieška
Renginiai
<< liepa, 2018 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos