\r\n

















2018.02.22
Tyrimai Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate

Lietuvos gamtiniai rezervatai – tai nedidelės natūralios gamtos salelės, kurias žmogus sąmoningai paliko laukinei, nesukultūrintai, „nepatobulintai“ gamtai. Buvo nuspręsta šiose teritorijose ne tik nevykdyti jokios ūkinės veiklos, bet ir stipriai apriboti žmonių lankymąsi.

Rezervatuose įvairius stebėjimus bei tyrimus atlieka direkcijų darbuotojai, mokslininkai iš įvairių mokslinių institucijų.

Pietiniame Lietuvos pakraštyje įsteigtas Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. Šiame 11 212 ha plote saugoma: didžiausias Lietuvoje natūralaus hidrologinio režimo Čepkelių pelkynas, prie pelkės esančios mišku apaugusios žemyninės kopos, taip pat kiti pelkes supantys miškai, šiems biotopams būdinga bei reta augalija, gyvūnija ir grybija.

Čepkelių teritorija svarbi ne tik Lietuvos mastu – 1993 m. Lietuvai prisijungus prie Ramsaro Konvencijos, Čepkeliai įtraukti į tarptautinę reikšmę turinčių Pelkinių vietovių sąrašą.
Čepkelių rezervatas taip pat yra NATURA 2000 teritorija – Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklo dalis. Šis tinklas skirtas retų bei nykstančių rūšių ir buveinių apsaugai, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei.

Kuo Čepkeliai svarbūs ne tik Lietuvos, Europos, bet ir viso pasaulio biologinei įvairovei, ekosistemų raidai? Atsakymas turbūt galėtų būti paprastas – natūralioje gamtoje nėra nieko nesvarbaus ar nereikalingo...

Visgi norint skleisti informaciją apie Lietuvos išskirtines gamtines teritorijas reikia atkreipti dėmesį į tai, kas galėtų patraukti kitų šalių mokslininkų ir kitų gamta besidominčių žmonių dėmesį.

Šiais 2018 metais pasaulinėje mokslinėje literatūroje jau publikuoti du moksliniai straipsniai, kuriuose nagrinėjami Čepkelių pelkėje vykstantys natūralūs gamtiniai procesai.

Tai straipsnis Climate change and water table fluctuation: Implications for raised bog surface variability leidinyje Geomorphology 304 (2018). Straipnio autoriai Julius Taminskas, Marija Tamkevičiūtė – Gamtos tyrimų centro, Rita Linkevičienė, Rasa Šimanauskienė – Gamtos tyrimų centro ir Vilniaus universiteto, Laurynas Jukna – Vilniaus universiteto, Gintautas Kibirkštis – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojai. Rengiant šį straipsnį buvo naudojamasi Čepkelių rezervate vykdomo hidrologinio monitoringo bei Lietuvos hidrometerologijos tarnybos vandens matavimo stočių duomenimis, Gamtos tyrimų centro darbuotojų atliktais tyrimais Čepkeliuose. Straipsnyje atkreiptas dėmesys į aukštapelkės paviršiaus kaitos priklausomybę nuo hidrometeorologinių sąlygų –  nagrinėjami Čepkelių pelkės hidrologinio režimo, pelkės paviršiaus augimo bei tuo pačiu metu vykstančio žemiau esančių durpių suslūgimo 1930 – 2016 metais dėsningumai, cikliškumai, jų koreliacija su užfiksuotais klimatiniais parametrais, palyginimas su kitose šalyse pelkėse atliktais analogiškais moksliniais tyrimais pelkėse.

Kita straipsnyje nagrinėjama problema yra taip vadinami pabaseiniai, kurių vandenskyros, priklausomai nuo pelkės paviršiaus kaitos, gali palyginti greitai (dešimtmečių bėgyje) pasikeisti. Naujai susidarę pabaseiniai gali turėti savitą vandens režimą – besiskiriantį nuo ankstesnio šioje teritorijoje buvusio vandens rėžimo. Straipsnio autoriai viliasi, kad jų įžvalgos bus naudingos geriau suvokiant aukštapelkių vandens režimą ir atskirų jų plotų kraštovaizdžio bei buveinių kaitą.

Antrasis straipsnis – Scots pine (Pinus sylvestris L.) based reconstruction of 130 years of water table fluctuations in a peatland and its relevance for moisture variability assessmentspublikuotas leidinyje Journal of Hydrology 558 (2018). Autoriai – Marija Tamkevičiūte, Johannes Edvardsson, Rūtilė Pukienė, Julius Taminskas, Markus Stoffel, Christophe Corona, Gintautas Kibirkštis.

Straipsnyje Scots pine (Pinus sylvestris L.) based reconstruction of 130 years of water table fluctuations in a peatland and its relevance for moisture variability assessments pateikti Čepkelių raisto pušų dendrochronologinių (medžių rievių tyrimų) tyrimų rezultatai, apimantys 1870 – 2016 metus, įvertinami hidrometeorologinių sąlygų bei medžių augimo tarpusavio ryšiai, nagrinėjamas Čepkelių raisto pušų augimo sąlygos, priklausančios nuo besikečiančių klimatinių faktorių.

Abiejuose straipsniuose, remiantis skirtingais geoindikatoriais, modeliuojama Čepkelių šlapynių komplekso hidrologinė situacija per 130 metų. Abiejuose straipsniuose rasime informaciją,  naudingą rezervate vykstančių gamtinių procesų analizei. Pavyzdžiui, remiantis hidrometeorologine ir dendrochronologine informacija, nustatyta, kad pats sausiausias pastarojo šimtmečio  cikliškas laikotarpis Čepkeliuose buvo 1961 – 1979 metai. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas įsteigtas tik 1975 metais – tad rezervatas dar net „nematė“ daugelio iš tiesų neseniai buvusių Čepkelių pelkės natūralios raidos  etapų ir su jais susijusių ekosistemų pokyčių.

Žmogus privalo kuo geriau pažinti tuos gamtinius kompleksus ir juose vykstančius procesus, kuriuos jis imasi atsakomybę išsaugoti.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos geografas Gintautas Kibirkštis


Atgal

Paieška
Renginiai
<< liepa, 2018 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos