2017.02.14
Vasario 16 -ąją minint
Alfonsas Petrulis (1873–1928 m.)

Marcinkonyse kunigavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. Petrulis

Alfonsas Petrulis (1873–1928 m.) 1899 m. gavo kunigo šventimus ir buvo paskirtas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru. Tačiau dėl savo politinių pažiūrų netiko tuometinei valdžiai ir buvo kilojamas iš vienos parapijos į kitą. 1908 m. spalio 31 d. vyskupo įsakymu jis perkeliamas į lietuvišką, Marcinkonių parapiją. Marcinkonyse tuo metu buvo tik viena pradžios mokykla, ir joje buvo mokoma tik rusiškai. A. Petrulis rūpinosi, kad šalia rusų lietuvių vaikams būtų dėstoma lietuvių kalba ir tikyba. Kai jo prašymas nebuvo patenkintas, tada jis įsteigė slaptą mokyklą špitolėj ir kursus „daraktoriams“. Be to, šioj mokykloje jaunuoliai buvo ruošiami eksternais į aukštesnes mokyklas. Pradžioj mokė jo brolis studentas V. Petrulis, vėliau buvęs Lietuvos finansų ministras. Jaunimui mokyti pasikvietė iš Kauno apylinkių dvi lietuvaites mokytojas, kurios mokė tautinių šokių ir lietuviškų dainų. Jo rūpesčiu, vaikai buvo ruošiami Pirmajai komunijai ne tik pačiuose Marcinkonyse, bet ir aplinkiniuose kaimuose. Buvo mokomi ne tiktai poterių ir katekizmo, bet ir skaitymo, rašymo, skaičiavimo ir šv. istorijos. A. Petrulis 1910 m. Trakuose teistas už nelegalios lietuvių mokyklos įsteigimą.

Tačiau Marcinkonyse kunigavo trumpai, tiktai iki 1911 m. Kur tik kunigavo, visur rūpinosi, kad kultūrinė ir švietimo veikla vyktų ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Tokiam dvasininko siekiui nepritarė Vilniaus vyskupijos vadovybė ir vietos pasaulietinė valdžia. A. Petrulis prisidėjo steigiant lietuviškus laikraščius ir žurnalus, rašė jiems straipsnius, platino spaudą parapijų kaimuose ir miesteliuose. Ypač daug publikacijų kunigas parengė „Vilniaus žinioms“, „Vilčiai“, „Draugijai“, „Tėvynės sargui“. 1908 m. A. Petrulis tapo Lietuvių mokslo ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijų nariu. 1909 m. dalyvavo Vilniaus vyskupijos kunigų susirinkime, buvo išrinktas į komisiją, kuri turėjo ginti lietuvių tikinčiųjų teises melstis gimtąja kalba. 1911 m. A. Petrulis kartu su kunigais V. Mironu ir J. Novickiu įkūrė „Aušros“ bendrovę, iki 1915 m. leidusią Vilniaus krašto lietuviams tikintiesiems skirtą to paties pavadinimo žurnalą. 1913 m. talkino kuriant „Ryto“ švietimo draugiją, buvo jos narys. 1917 m. liepos 10 d. A. Petrulis kartu su bendraminčiais pasirašė memorandumą Vokietijos kancleriui, kuriame buvo pabrėžiama, kad svarbiausias lietuvių politinis lūkestis – Lietuvos nepriklausomybė. Tų pačių metų rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Vilniuje surengtoje Lietuvių konferencijoje, buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1917 m. lapkričio mėn. A. Petrulis dalyvavo lietuvių konferencijoje Berne. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Nepriklausomybės kovų metais A. Petruliui iškilo pavojus- 1919 m. lenkų kareiviai Lietuvos Tarybos narį buvo net dukart suėmę. Antrą kartą įkalintas jis sugebėjo išsilaisvinti ir pasitraukti į Kauną. A. Petrulis, kurį laiką Kaune dirbo Tautos pažangos partijos Centro komiteto sekretoriumi. 1920 m. grįžęs į Pivašiūnus, rėmė steigiamas lietuviškas mokyklas, kartu su mokytoju J. Sabaičiu sutelkė lietuvių šaulių būrį. 1927 m. buvo paskirtas Paparčių parapijos klebonu, 1928 m. perkeltas į Musninkus. Palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje.

Informaciją parengė V. Pugačiauskienė


Atgal

Paieška
Renginiai
<< rugpjūtis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos