2015.10.24
Rudeninis Musteikos Medkopis 2015

Visi šio rudens „medkopiai“ buvo gražūs ir laiku. Tai prasidėjo pačiame rugsėjo mėnesio gale – po švento Mykolo. Tą dieną atvažiavo filmavimo grupelė iš „DELFI“. Nepavyko jų kaip nors nuvilioti pas kaimyną bitininką, teko viską rodyti pačiam, esame čia taip prijaukinti, kad niekas jau nebenori dirbti su nepasiruošusiais žmonėmis, viską turime atlikti patys, jau esame beveik, o retsykis ir tikrais, artistais. Gal jau ir tikrai tampame aktoriais, priprantančiais prie kamerų, prisitaikančiais prie filmavimo ypatybių, todėl kartais jau stengiamės geriau pataikyti į filmuotojų norus, o ne įsiklausyti į savo aplinką. Tai pastebėjo netgi vokiečių grupė, kuriuos atlydėjo gamtininkas Evaldas Klimavičius. Vokiečiai atvyko į Lietuvą tam, kad pamatytų ir Vokietijos televizijos žiūrovams parodytų Nemuno kraštą. Nuo Nemuno jie šiek tiek nutolo, bet surado čia regis tai ko norėjo. O juk tai rudens metas, viskas yra kitaip negu vasarą, nėra to skubėjimo, nėra karščio. Todėl abi šios grupės galėjo pajusti tą tikrą rudeninio medkopio dvasią. Bent jau aš pats ją šį sykį labai stipriai pajutau ir buvau ramus prieš mūsų organizuojamą medkopio renginį, nes mačiau, kad viskas yra ir laiku, ir suprantama.
Ir vis tiek negali sakyti, kad ateityje su „DELFI“ nebendradarbiausi nors trumpas jų klipukas ir ne visiškai pagauna rudeninio medkopio dvasią. Juk čia yra, matyt, svarbios ir kažkokios aukštesnės intencijos, kurios dažnai nuo mūsų valios nebepriklauso, tik sugadinti tai yra mūsų valioje, o kūryba ateina iš aukščiau. Kiek besidarbuočiau čia, Parke, o taip pat Drevinės bitininkystės bityne, nuo tos minties negaliu atitrūkti, nes būtent pasikliovimas apvaizda dažniausiai ir padeda įvairiose gyvenimo situacijose.

Gal mūsų medkopis ir nebuvo išbaigtas, tačiau Neringa, kuri pradėjo nuo šio rudens darbuotis Parko Marcinkonių lankytojų centre, regis pasakė, kad tai buvo tobula. Ir didelis ačiū už tai, matyt, būtų ir Mariui Galiniui, kuris atidūmė pas mus atitrūkęs nuo savo darbų Varėnos kultūros centre, svarbiausias dabar jo rūpestis - tai kasmetinis „Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis“, šį kartą festivalis yra skirtas režisierės
75-osioms gimimo metinėms. O juk šį sykį mūsų svečiai buvo ir Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojai Nijolė Marcinkevičienė, Juozas Šorys, Rimvydas Laužikas, Jonas Tumasonis. Ir Parko darbuotojai - ir Virginija Pugačiauskienė, ir Jolanta Makselienė, ir Danutė Ramaškienė, ir Andrius Tamulevičius, visi stengėmės kažkuo praturtinti šį renginį.
Atrodo, kad rudenį bitės nemoka taip stipriai gintis, kaip vasarą. Lig šiol ne taip galvojau. Ir daugelis bitininkų manytų priešingai, nes tuo metu nebūna dirbančių lauke bičių, o visos jos būna avilyje, ir galėtų gintis pilna jėga. Man pasirodė, kad kai kurios bitės aplamai sureaguoja taip, lyg nieko ir nebebūtų atsitikę. Jeigu daryti viską labai lėtai ir neskubant, tai dauguma bičių pasitraukia nuo išorinių korių pajutusios atidarytą plautą. Ir tada atsiveria pilnas gyvybės avilio vaizdas, ir bičių atsargos tampa matomos. O čia jau mes turime elgtis ne kaip beatodairiški plėšikai, grobiantys viską, ką rasime, o kaip bičių išlaikytiniai, norintys medaus dėl savo sveikatos ir ketinantys čia ateiti ir kitąmet, o dėl to turime pasistengti, kad bitės išgyventų. Darbas darosi vis įdomesnis ir vis labiau užkrečiantis. Ne visos bitės elgiasi vienodai. Kai atidarėme kelminį avilį Drevinės bitininkystės take, pamatėme bites, kurios buvo labai jaukiai susiglaudusios tarp šviesiai baltų korių, ir jos nė neketino kažkaip su mumis sveikintis, dėl to visi iki valiai galėjome pasigrožėti tuo vaizdu. O tuo tarpu visai ramiai nusiteikus ir bekopiant į drevę be tinklelio, staiga aplinkui nosį pradeda skraidyti nežinia ką galvojančios bitės. Dėl to vis dar kyla daug klausimų, ir nežinai, ar tai pasikartos ir kitąmet, ir ar tai priklauso nuo tam tikros oro temperatūros, atrodo, kad žemesnė nei
10 laipsnių dienos temperatūra su naktinėmis stipriomis šalnomis, medkopį tik palengvina, ir atrodo, kad net bitės jaučia, kad tokiu metu nebeturi tų vasarinių galių ir jų geluonis, vos vieną geluonį teko išsiimti per visas tris šių medkopių dienas. Tai labai neįprasta, nes vasarą bitės labai greitai pajunta įsibrovimo priežastį, ir tai būna ne taip saldu, kaip kartais norėtųsi. Atrodo, kad šių metų derlius yra neblogas, mūsų Drevinės bitininkystės bityne medaus paragauti gavo visi norintys ir dar liko jo atsarga žiemai. Medkopiu nesiskundė ir aplinkiniai bitininkai, nors vasaros sausra ir buvo užsitęsusi.

R.N. Musteika


Atgal

Paieška
Renginiai
<< spalis, 2017 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos