2014.10.28
Medkopio pradžia

1 2

Spalio pradžia visuomet primena, kad atėjo vienas iš gražiausių metų laikų. Paprastai šis mėnuo man asocijuojasi ir su Vinco Krėvės – Mickevičiaus gimtadieniu spalio 19 dieną, tą dieną į Subartonis susirenka nepaliaujamai augantys ir jau senesni šio talentingo rašytojo gerbėjai, o nuo tos dienos jau regis ir prasideda gamtos įžengimas į patį niūriausią metų laiką.
Mūsų nedidelė šventė Musteikoje ligi šiol ieškojusi savo nišos įvairių renginių tarpe, dabar apsistojo ties spalio pradžia. Drevinė bitininkystė turi gilias šaknis, tačiau ne viską pavyko perimti tiesiogiai iš buvusių drevininkų. Labai svarbu buvo tai, kad mudu su Algiu Svirneliu dar matėme, kaip senasis drevininkas, gyvenęs Marcinkonių kaime, Juozas Miškinis, kopo į medžius pasinaudodamas geiniu, kai jį filmuodavo lenkai bitininkai. Matėme ir tai, kaip jisai darydavo geinius ne tik lenkams, bet ir latvių smalsuoliams. Tačiau apie medkopio tradicijas turime spręsti daugiau iš įvairių pasakojimų, tiek mūsų pačių užrašytų Marcinkonių ar kituose kaimuose, tiek remdamiesi Lauros Piškinaitės - Kazlauskienės knyga „Bitininkystė Lietuvoje“ (XVI a. – XX a. pirmoji pusė). Be to šią tradiciją atkuriame ir savo pačių stebėjimų pagalba. Todėl ir keičiasi mūsų drevinio medkopio pradžia, kasmet vis labiau artėdama prie šaltojo meto, ir kiek tenka pastebėti, tam neprieštarauja tiek bičių gyvensenos ypatumai, tiek ir visi žmonių pasakojimai, kurie mini rudeninį medkopį. Jį drevininkai pradėdavo po bulviakasio, pasėjus rugius, minima ir konkreti drevinių bičių kopinėjimo pradžia – tai Mykolinės (rugsėjo 29 d.).
Spalio 10 dieną į Musteiką, į Drevinės bitininkystės muziejų ir bityną atkeliavo daug svečių, kuriuos Virginija Pugačiauskienė suregistravo, dabar tai būtina kiekvieno renginio metu, tai ataskaitai, - su visais, ir su pavėlavusiais, mūsų susirinko pilna kapa (kapa lygi 60). Geras skaičius, matyt tai geras metas tokiai nedidelei šventei, visi pagaliau apsiraminame nuo nuolatinio bėgimo, tiek prasmingo, tiek dažnai ir nelabai, paskui išrankius, įnoringus, o kartais ir visai smalsius ir žingeidžius mūsų Parko lankytojus. Tad beveik viskas buvo vietoje, ir šluotos ir malkos, ir geri Ričardo Sinkevičiaus pagalbininkų Jono ir Petro pagaminti suolai ir stalas, vietoje buvo net ir Romo Gaidžio ir Juozo Tamulevičiaus šienavimas, jie viską, kas nebuvo gyvuliukų nugraužta, smulkina su savo “dinozaurais”. Labai vietoje buvo ir gardi Jono Bajoriūno, Jolantos Makselienės ir Sigutės Bajoriūnienės sriuba. Tačiau dideliausią įspūdį vis tik daro Mariaus Galinio gamtinės apeigos, taip pat vis dar gerai giedančios Margionių kaimo moterys, tai Danutė Kvaraciejienė, Agota Jeremičienė ir Ona Akstinienė. Ir žinoma, pats kopimas pas bites, kuris kaskart vis dar paimprovizuojamas, kad nebūtų didelių nuostolių tiek bitėms, tiek ir mūsų saugumo dėlei, ir dar šiek tiek tobulinamas: atsirado naujas bitininko tinklelis ir medinis kibiras. Kažkiek medaus bitės mums pagamino. Tačiau metai nebuvo labai derlingi. Turime prisiminti tai, kad pas mus visiškai nežydėjo liepos. Vasarą beveik dvi savaites kaitino virš trisdešimties laipsnių karščiai, tuo metu bitės tik šiek tiek spėdavo padirbėti rytais, kol augalų išskirtas nektaras nebūdavo išdžiovinama, vidudienį tik ant raudonėlio žiedų surasdavome gausybę drugelių, bičių ir kitų sultingo maisto mėgėjų.
Dabar, artėjant šalčiams, bitėms prasideda ramybės metas. Regis jog šio to galėtume iš jų pasimokinti – jeigu jau dirbai sąžiningai pavasarį, vasarą ir rudenį, tai gali ramiai sau pasiilsėti žiemą, prisimindamas visus darbus, visus žiedus, visus vasaros nuotykius ir kitus šiltojo meto gerumus.


Atgal

Paieška
Renginiai
<< spalis, 2017 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos