2013.12.07
Paroda „Sesė sodų sodina“

DSCF0528.JPG DSCF0512.JPG

Gruodžio 3 dieną Vilniaus etninės kultūros centras kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi pirmą kartą Lietuvoje surengė respublikinę sodų parodą.
Senovėje į šiaudą žiūrėta kaip į nenutrūkstamos gyvybės simbolį, nes javo šiaudas užaugina varpą ir subrandina grūdą, kurį pasėjus išauga naujas daigas. Šiaudais žmogus dengė savo namo stogą, klojo į lovą, pynė skrybėles ir vyžas, namų ūkio rykus ir puošmenis – dėžutes, rėmelius, šiaudinukus. Per didžiausias šventes namus puošė šiaudinėmis saulėmis, žvaigždėmis, snaigėmis, paukšteliais, virš kūdikio lopšio kabino reketukus, per įkurtuves ar vestuves dovanojo sodus.
Šiaudiniai puošmenys yra liaudies kultūros reiškinys, leidžiantis pažinti ne tik tautos kūrybingumą, bet ir pasaulėžiūrą. Būdingas lietuvių tradicinės kultūros bruožas buvo aplinkos šventinimas ir jos daiktų, įtrauktų į į kalendorinių, šeimos ir gamtos virsmų švenčių apeigas, pavertimas simboliais. Lietuvių tikėta, jog aplinka geba suderinti žmogaus gyvenimą, padeda siekti grožio ir dvasios darnos. Tikėta, kad dar baltų liaudies mene vyravę medžių, dangaus šviesulių ir paukščių simboliai gali paveikti žmogaus gyvenimą.
Sodo vardų įvairovė atspindi formų ir funkcijų įvairovę. Jis vadintas liktoriumi ir sietynu, nes įtaisius kelias žvakeles šviesdavo kaip lempa, arba voru, nes vėrinys priminė voratinklį. Kai kur vadintas reketuku, rekežiu arba krijeliu, - taip pat, kaip ir seniau naudotas žalumynais apipintas siūlų vyniojimo įtaisas. Buvo gražus ir šventiškas, todėl – darželis, seklyčia. O pakabintas krikštasuolėje virš stalo ir pakylėtas virš kasdienės aplinkos jau tapdavo dangumi ir rojumi.
Sodas yra viena gražiausių puošmenų tradicinėje lietuvių kultūroje, tačiau kurį laiką buvo primirštas. Juos rišo tik pavienės rišėjos – Marija Gaidienė ir Elžbieta Tamulevičienė iš Marcinkonių, Malvina Česnulevičienė iš Mančiagirės.
Šiandieniniai sodai yra nutolę nuo savo pirminės sakralinės paskirties, tačiau svarbiausia yra tai, kad senosios kultūros tradicijos, nors ir pakitusios, išlieka šiuolaikinio lietuvio etninės savimonės dalimi. Rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai tradiciniai sodai pasirinkti kaip simbolis, įprasminantis Europos šalių santarvės ir stabilumo siekį.
Ši pirmoji respublikinė sodų paroda yra Vilniaus etninės kultūros centro vykdomo projekto „Sesė sodų sodina“ dalis. Joje eksponuojamus sodus ir šiaudinukus kūrė beveik pusšimtis kūrėjų – tik pradedančių rišėjų, ilgamečių tautodailininkų, sertifikuotų amatininkų.
Sodo vėrimas yra kūrybinis procesas, teikiantis džiaugsmo ir reikalaujantis kantrybės. O baigtas kūrinys yra trapus ir trumpaamžis, - todėl nedaug jų esama muziejuose.
Smagu, kad šioje parodoje „Sesė sodų sodina“, surengtoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje, savo surištus sodus eksponavo ir dvi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato darbuotojos –Virginija Pugačiauskienė iš Marcinkonių ir Laima Saviščevienė iš Merkinės.


Atgal

Paieška
Renginiai
<< spalis, 2017 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos