2013.10.25
Kunigo Alfonso Petrulio - Vasario 16 –osios Akto signataro, buvusio Marcinkonių parapijos klebono 140 – jų gimimo metinių paminėjimas Marcinkonyse


Spalio 20 d. Marcinkonyse vyko kun. Alfonso Petrulio - Vasario 16 –osios Akto signataro, buvusio Marcinkonių parapijos klebono 140 – jų gimimo metinių paminėjimas. Paminėjime dalyvavo Vasario 16 –osios Akto signatarų klubo nariai, Signatarų namų darbuotojai bei kunigo A. Petrulio giminaičiai. A. Petrulio gyvenimą ir politinę bei kultūrinę veiklą pristatė jo giminaitis dr. K. Petrulis. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dab. Biržų r.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Šiaulių ir Panevėžio gimnazijose, nuo 1891 m. — Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1895—1897 m. klausė paskaitų Lvovo veterinarijos institute. 1897 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1898 m. baigęs seminariją išvyko į Peterburgą. Ten ketino tęsti studijas Dvasinėje akademijoje, bet dėl silpnos sveikatos teko grįžti į Vilnių. 1899 m. A. Petrulis gavo kunigo šventimus ir buvo paskirtas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru. Tačiau dėl savo politinių pažiūrų netiko tuometinei valdžiai ir buvo kilojamas iš vienos parapijos į kitą. 1908 m. Vilniaus vyskupas perkėlė A. Petrulį į Marcinkonis. Tačiau Marcinkonyse kunigavo trumpai, tiktai iki 1911 m. Kur tik kunigavo, visur rūpinosi, kad kultūrinė ir švietimo veikla vyktų ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Tokiam dvasininko siekiui nepritarė Vilniaus vyskupijos vadovybė ir vietos pasaulietinė valdžia. A. Petrulis prisidėjo steigiant lietuviškus laikraščius ir žurnalus, rašė jiems straipsnius, platino spaudą parapijų kaimuose ir miesteliuose. Ypač daug publikacijų kunigas parengė „Vilniaus žinioms“, „Vilčiai“, „Draugijai“, „Tėvynės sargui“. 1908 m. A. Petrulis tapo Lietuvių mokslo ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijų nariu. 1909 m. dalyvavo Vilniaus vyskupijos kunigų susirinkime, buvo išrinktas į komisiją, kuri turėjo ginti lietuvių tikinčiųjų teises melstis gimtąja kalba. 1911 m. A. Petrulis kartu su kunigais V. Mironu ir J. Novickiu įkūrė „Aušros“ bendrovę, iki 1915 m. leidusią Vilniaus krašto lietuviams tikintiesiems skirtą to paties pavadinimo žurnalą. 1913 m. talkino kuriant „Ryto“ švietimo draugiją, buvo jos narys. 1917 m. liepos 10 d. A. Petrulis kartu su bendraminčiais pasirašė memorandumą Vokietijos kancleriui, kuriame buvo pabrėžiama, kad svarbiausias lietuvių politinis lūkestis — Lietuvos nepriklausomybė. Tų pačių metų rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Vilniuje surengtoje Lietuvių konferencijoje, buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1917 m. lapkričio mėn. A. Petrulis dalyvavo lietuvių konferencijoje Berne. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Nepriklausomybės kovų metais A. Petruliui iškilo pavojus — 1919 m. lenkų kareiviai Lietuvos Tarybos narį buvo net dukart suėmę. Antrą kartą įkalintas jis sugebėjo išsilaisvinti ir pasitraukti į Kauną. A. Petrulis kurį laiką Kaune dirbo Tautos pažangos partijos Centro komiteto sekretoriumi. 1920 m. grįžęs į Pivašiūnus, rėmė steigiamas lietuviškas mokyklas, kartu su mokytoju J. Sabaičiu sutelkė lietuvių šaulių būrį. 1927 m. buvo paskirtas Paparčių parapijos klebonu, 1928 m. perkeltas į Musninkus. Čia 1928 m. birželio 28 d. mirė, palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje.

Organizatoriai:
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Marcinkonių kaimo bendruomenė.


Atgal

Paieška
Renginiai
<< spalis, 2017 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos