2013.01.11
„Lietuvos totoriai Lietuvoje ir Merkinėje”.

01_int.JPG 02_int.JPG 03_int.JPG

Sausio pradžioje Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Merkinės lankytojų centre įvyko renginys „Lietuvos totoriai Lietuvoje ir Merkinėje“. Varėnos rajono totorių draugijos pirmininkė Liusia Gaidukevičienė pasidžiaugė, kad susirinkę į mažą jaukią Merkinės lankytojų centro salę visi jaučiasi gerai ir šį jaukumą skleidžia ne tik atnaujinta salė, bet ir čia eksponuojama Parko darbuotojų fotografijos darbų paroda „Gamta kultūros lopšys”. Parodos nuotraukos byloja apie šį gražų kraštą ir čia gyvenančius nuoširdžius žmones. L. Gaidukevičienė padeklamavo savo kūrybos eiles apie laimės paukštės gaudymą, apie tolimą, tik svajonėse pasiekiamą Tėvynę kalnuose ir ją išauginusią brangią žemę – Tėvynę Lietuvoje. Mes čia gyvenam oriai, – liudijo Liusia Gaidukevičienė.

Centro vedėjas Algimantas Černiauskas pasidžiaugė gražiu sambūriu „Šalcinio svetainėje” ir priminė 2012 metų lankytojų centro pagrindinius darbus: per metus nuo rekonstrukcijos pabaigos centre buvo suorganizuota 10 parodų. Lankydami parodas, įvairius renginius, ieškodami turistams reikalingos informacijos, pažiūrėti čia sukauptoje videotekoje gamtosauginių filmų per metus atėjo 6428 interesantai. Kalbėdamas apie kuriamą Merkinei nusipelniusių žmonių enciklopediją, Centro vedėjas sakė, kad joje labai ryškiomis raidėmis bus įrašyta ir Vytauto laikus siekiančios vienos totorių giminės atstovas – Napoleonas Orda. Jis Merkinėje pabuvojo gal tik vieną dieną, bet dėka jo preciziško piešinio mes matome, kaip atrodė Merkinės rotušė, miesto centras XIX a. antroje pusėje.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas, laikydamas rankose gausiai įliustruotą enciklopedinio pobūdžio knygą „Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje“ pristatė dar vieną šventėje dalyvaujantį jos autorių – Galimą Sitdykovą. Dr. Adas Jakaubauskas sakė, kad idėja parašyti knygą apie žymius totorius Lietuvoje kilo 2009 m. ir jie tais metais su G. Sitdykovu išleido per pus plonesnę knygą su 96 totorių biografijomis, o šis, naujas leidinys papildytas dar 116 iškilių mūsų tautiečių biografijomis. Labai dėkingi esame knygos bendraautoriui maskviečiui Stanislavui Duminui, kuris 40 metų dirba archyvuose ir savo kartotekoje turi apie 10 000 išrašų iš archyvų. Dr. Adas Jakubauskas sakė, jog autoriai nesitikėjo, kad tiek daug iškilių mūsų tautos atstovų įsitvirtino LDK istorijoje. Ir tai ne tik 25 generolai (visuomenėje susidaręs gajus stereotipas, jog totoriai buvo vien kariai), bet ir teisininkai, laisvųjų specialybių atstovai. Prasidėjus tyrimams paaiškėjo, kad vien generolų, kilusių iš LDK žemių ir tarnavusių įvairiose kariuomenėse yra apie 50, o atsiranda žinių ir apie prieškario ir pokario žymius Lietuvos totorius. Išsakęs viltį, kad jei pavyks tęsti darbus, tai po 10 metų gims Lietuvos totorių enciklopedija, dr. Adas Jakubauskas naująją knygą su autorių autografais padovanojo Merkinės lankytojų centrui.

Gražius sveikinimus Liusiai Gaidukevičienei, kartu su vyru Vladu Subartonyse įkūrusiai privatų Lietuvos Totorių buities muziejų, išsakė Kauno savivaldybės švietimo kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vyresnioji specialistė Jurga Zinkevičienė, o Kauno įvairių tautų kultūros centro direktorius Dainius Babilas liudijo, kad kauniečiai iš Subartonių muziejaus veiklos mokosi būti tolerantiškais, nebūti abejingais totorių kultūrai, priimti ją kaip savo, o tai nėra lengva, bet  „mes Jūsų patirtį imame ir vežame į Kauną“. Šventėje dalyvavusi Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Turizmo fakulteto dekanė Teodora Dilkienė sakė, kad iš totorių, 600 metų gyvenančių Lietuvoje, reikia mokytis, kaip mažai tautai išsaugoti savo tradicijas ir kultūrą didelės tautos apsuptyje. Reikia mokytis, kad ir mes galėtume savo kultūrą išlaikyti šiame didžiuliame pasaulyje…

Nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Alytaus apskrities totorių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Jokūbas Aleksandrovičius, o Birštono meno mokyklos direktorė Laimutė Raugevičienė, priminusi Mahiro Gamzajevo išsakytą mintį, kad Krėvė rašytoju tapo gyvendamas Baku, džiaugėsi, kad tokiame mažame kaimelyje – Subartonyse – yra du muziejai – V. Krėvės Mickevičiaus ir totorių. Ačiū, kad esate, – sakė V. Krėvės Mickevičiaus giminaitė Laimutė Raugevičienė.

Tarptautinio kultūros EKO aljanso vadovė Ramūnė Barma (Barauskienė) akcentavo, kad Lietuvoje turime didžiulį taikos ir sutarimo pavyzdį, kuris per ilgus šimtmečius eina iš totorių gyvenimo Lietuvoje. Drauge su Taikos vėliavos komitetu praėjusiais metais nominuoti keturi taikos miestai Lietuvoje. Tai Dubingiai, Rietavas, Ylakiai ir Neringa. Linkėjo, kad Taikos bendruomene taptų totorių bendruomenė, kad kiekvienas Lietuvos miestelis, kaip Merkinė, taptų taikos skleidėja, taikos miestu... Tą liudija ir lankytojų centro ekspozicija bei nuskambėję pasakojimai…Taika per kultūrą, savų šaknų pažinimas lai veda mus širdies keliu, – sakė Ramunė Barma (Barauskienė). 

Renginyje buvo pristatyta ir Liusės Gaidukevičienės knyga „Kulinarinis totorių paveldas”. Fotomenininkas Julius Vaicekauskas, atvykęs iš Perlojos ir gavęs iš autorės dovanų knygą, palinkėjo autorei, kad knyga išaugtų iki tūkstančio puslapių. Žinoma, vyko ir totoriškų patiekalų degustacija. Šventėje dainavo Vilkiautinio moterų etnografinis ansamblis, vadovaujamas Aldonos Zubrienės, buvo rodomas Ernesto Gaidukevičiaus videorepartažas apie Lietuvos karių, sugrįžusių iš misijos Afganistane, sutikimą Alytuje. Liusė Gaidukevičienė sakė, kad jos sūnus dalyvavo jau keturiose tarptautinėse misijose. 

Tiems, kas negalėjo atvykti į knygos „Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje“ pristatymą Merkinėje ir nori sudalyvauti gražioje šventėje, primename, kad šios knygos pristatymas vyks ir Mokslų akademijos salėje Vilniuje, jame dalyvaus garsi operos solistė Lilija Gubaidulina. Visą sausio mėnesį Mekinės lankytojų centre veiks nedidelė Liusės, Vlado ir Ernesto Gaidukevičių darbų parodėlė iš Lietuvos Totorių buities muziejaus Subartonyse.
Algimantas Černiauskas
Nuotraukos brolių Černiauskų




Atgal

Paieška
Renginiai
<< spalis, 2017 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos