2011.10.27
Kviečiame išmokti amatų

Šiandien vietiniai dzūkai ne vien tik uogomis ir grybais gyvi: jie išsaugojo daugybę tradicinių amatų ir verslų. 

Dzūkas jokiam darbui žmogaus nesamdė – viską, ką galėjo ir mokėjo pasidarydavo pats. Ilgais rudens ir žiemos vakarais sumanūs šiliniai dzūkai iš paruoštų balanų pynė krepšius, iš pušies šaknų ir žilvičio – kašikus, kadagio ar liepų karnų – vyžas, iš vasarą surinktų šiaudų narstė sodus. Prieš Grabnyčias, vasario mėn. 2 d. iš vaško liejo žvakes, audė divonus (lovatieses), staltieses ir lininius abrūsus (rankšluosčius), gaminosi namų buities bei apyvokos daiktus, baldus, padargus. 

Nuo seno pagrindinis dzūkų verslas ir pragyvenimo šaltinis – grybų, uogų, vaistažolių rinkimas pardavimui. Dzūkai ėjo miškan ne grybauti, o grybų parsinešti. Jie labai gerai žinojo grybų (baravykų) augimo vietas, kokiose samanose lepeškos (voveraitės) auga, kurian beržynėlin varnėkas (raudonviršis) išlindo... 

Norinčius išmokti šių amatų kviečiame į Marcinkonių etnografijos muziejų. 

Čia organizuojamas mokymų ciklas „Tradiciniai amatai metų laikuose“. Pagrindinis mokymų tikslas – supažindinti su senaisiais šio krašto žmonių amatais, gyvenimo būdu bei papročiais. Per amatus padėsime atrasti tik šiam kraštui būdingus bruožus, pažinti tradicinį gyvenimo būdą.

Žvakių liejimas

Gimus vaikeliui jam buvo išliejama žvakė, kurią uždegdavo per krikštynas. Su ta pačia žvake jis priimdavo pirmąją komuniją, ta pačia žvakele nešinas eidavo „šliūban“, tos pačios žvakelės liepsnelė palydėdavo Amžinybėn. Šiliniai dzūkai dar ir dabar tiki, kad „jaigu smercies valandon degs ne ščyro vaško žvakelė, dūšelė ilgai blūdzis ir kelio dangun neragės... Šiuo amatu vertėsi nedaugelis, nors žvakės visada turėjo paklausą ir vertę. Atvykę sužinosite, kaip buvo liejamos žvakės, kaip paruošiamas vaškas, kokių reikia įrankių, iš kokių siūlų paruošiamas „knatas“ (dagtis), ką reikia daryti, kad žvakė būtų tiesi ir daug kitų paslapčių apie žvakių liejimą, kurias žino tik šiliniai dzūkai.

Kiaušinių marginimas vašku

Smagiausia pavasario šventė – Šv. Velykos. Koks gi velykinis stalas be jų svarbiausio simbolio – margučio, kuris traukia akį raštų ir spalvų įvairove. Dzūkijoje margučiai jau nuo neatmenamų laikų išrašomi įvairiais raštais, dažomi pačių pasiruoštais augaliniais dažais. Jie skutinėjami, išrašomi vašku, marginami žolynais. Dažai ruošiami gerokai prieš Šv. Velykas. Margutis – pavasario, gamtos atgijimo ir gyvybės simbolis, dažomas ne tik per Velykas, bet ir per Jurgines, Sekmines. Atvykę į etnografijos muziejų, sužinosite dažų ruošimo, raštų parinkimo paslaptis, papročius bei tradicijas.

Narstymas iš šiaudelių 

Šiaudinukai buvo naudojami namų puošimui, buityje. Puošimui gamino paprastų ir sudėtingų formų reketukus, sodus, žvaigždes, paukščius. Buičiai – karbijas, gorčius, dėžutes, skrybėles. 

Atvykę sužinosite, kokie šiaudai tinka narstymui, kaip juos paruošti, kokius reikia naudoti įrankius, kaip pasirinkti ornamentą, kokia jų prasmė. Mokysimės nerti paprasčiausius darbelius ir sudėtingesnius – sodus. Savo pasigamintu sodu galėsite papuošti namus.

Informacija apie mokymus

  • Žvakių liejimas: savaitė prieš Grabnyčias (02 02) ir savaitė prieš Vėlines (11 01)
  • Kiaušinių marginimas – savaitė prieš Šv. Velykas, Jurgines
  • Narstymas iš šiaudelių – Advento metu (nuo 12 01 iki 12 15)

Amatų mokymai galimi tik pagal išankstinį susitarimą. Priimamos grupės nuo 10 iki 20 žmonių. Keturių valandų mokymų kaina vienam asmeniui:

  • Žvakių liejimas – 10 Lt
  • Kiaušinių marginimas – 10 Lt
  • Narstymas iš šiaudelių – 10 Lt

Teirautis:
Marcinkonių etnografijos muziejuje, Miškininkų g. 3, Marcinkonyse
Tel. (8 310) 39 169


Atgal

Paieška
Renginiai
<< spalis, 2017 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos