2012.01.13
Savanorystė mūsų Parke

2011 kovo 31 d. Tai jau 11-ta diena Dzūkijos nacionaliniame parke. Dabar pavasario pradžia, o gal žiemos pabaiga, kuri vis dar pūstėli paskutiniais gūsiais, norėtų čia visai pasilikti, bet visgi pasiduoda ir su kartėliu užleidžia vietą veržliam, besišypsančiam ir šviesiam pavasariui, kuris, kaip įsivaizduoju, bus kupinas spalvų, kvapų, gamtos gėrybių ir šviesos.

Gyvenu šalia nuostabios medinės bažnytėlės, nuostabiame name taip pat iš medžio, miško pakrašty, o gal turėčiau pasakyti Marcinkonių kaimo pakrašty. Tai mano žiemos būstas: tipinis medinis namas su šimtamete šios žemės istorija ir šių išskirtinių žmonių, kurie jau tūkstančius metų savo rankomis bendradarbiauja su gamta, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo skurdi ir neišvaizdi, tačiau iš tikrųjų slepia savyje unikalų švelnumą ir gyvybingumą, įsikūnijusį ir šiuose žmonėse.

Šioje įstaigoje susipažinau su nuostabiais žmonėmis, turtingais geromis žmogiškomis savybėmis, žmonėmis, kurie suteikia man progą jaustis gerai, žmonėmis, kuriuos laikau savo draugais, su kuriais gera dirbti ištisomis valandomis ir kurie mane žavi savo meile darbui ir aistra jam. Galvoju, kad tik tokie išskirtiniai žmonės gali atlikti tokias svarbias užduotis ir manau, kad tai gyvybiškai aktualu ypatingai šiuo istoriniu metu, kurį išgyvena žemė ir žmogus. Mes esame pašaukti gyventi ir visų pirma apsaugoti gamtą nuo žmogaus arogancijos ir karjerizmo. Tai darbas, kuris grindžia ateitį ir naują gyvenimo sampratą, paremtą pagarba, kultu ir pasiaukojimu vardan ekosistemos, kurioje ir dėka kurios žmogus gyvena.

Greit pripratau prie kaimo gyvenimo: geriu šaltinio vandenį, išmokau jį pasisemti, taip pat ir ką tik pamelžtą karvės pieną, valgau duoną, keptą namuos; su nekantrumu laukiu pavasario, kad galėčiau skanauti gamtos teikiamas gėrybes, mėgautis kvapais ir matyti, kaip žmonės išmintingai viską konservuoja žiemai. Jaučiu, jog čia galėsiu išmokti daug įdomių dalykų, mėgstu tai, ką darau, nes viskas naujai įvairu ir nemonotoniška.

Vilma mane išmokė nulipinti iš molio labai gražias švilpynes, kai dirbome su vaikais mokykloje. Romas man parodė, kaip paruošti rėmą krepšeliui, kurį galima išpinti vytelėmis. Tikiuosi, jog dar išmoksiu ir nupinsiu krepšelį. Darbą įstaigoje paįvairina pertraukėlės su arbatos puodeliu šiltoje jaunatviškoje draugijoje. Truputį darbavausi parke, padėdamas Jonui kirsti atžalas, atvirose parko buveinėse (šalia Baltarusijos sienos, kuri taip pat kartu yra ir ES , mūsų bendrų namų siena), kad sudarytume gersenes sąlygas tetervinų tuoktuvėms; kitą dieną kartu su Emiliu, Jonu, Rūta, Vilma, Evaldu, Gintu, Romu praleidome prie šaltinio, kur iškirtome krūmus, kad artėjančio sezono metu būtų galima prieiti visiems norintiems. Darbą užbaigėme pikniku, kuris man labai patiko, jame patyriau naujų savo draugų linksmumą, gyvybingumą, simpatiškumą ir gerą jumorą.

Visa tai negalėtų vykti be uolios ir rūpestingos Linos (kuriai esu ypatingai dėkingas už pirmą priėmimą ir vakarienę pirmą dieną, taip pat už šeimynišką atmosferą, kurią ji moka sukurti), nes viskas buvo sukoordinuota ir organizuotas darbas, leidęs man per tokį trumpą laiko tarpą patirti įvairių darbo, kurį man teks nuveikti per tuos 9 savanorystės mėnesius, atspalvių.


Atgal

Paieška
Renginiai
<< rugpjūtis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos