Merkinės piliakalnis

Nuo 1377 m. Kryžiuočių kelių aprašymuose, kronikose dažnai minima „Merkenpille“, „Merkenpil“ pilis stovėjo ant piliakalnio, stūksančio Merkio, Nemuno ir Stangės upių santakoje. Merkinės piliakalnis buvo įrengtas upių santakoje plytinčios aukštumos kyšulyje, tačiau apie jo sukūrimo datą, išskirdami tris jo raidos etapus, istorikai kalba aptakiai. Medinė pilis, stovėjusi stačiašlaitės kalvos 1200 kvadratinių metrų plote, buvo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių. XIV – XV a. pradžioje ji tapo svarbiausiu Dainavos krašto kariniu, strateginiu centru kovose su kryžiuočiais. Strateginis trikampis Vilnius – Kaunas – Merkinė tuo metu sudarė pagrindinę Lietuvos gynybos sistemą, kurios atraminiai punktai miškingame krašte tarpusavyje buvo susieti vandens keliais (Nemunu, Nerimi, Merkiu, Voke). 1377 m. 12000 Kryžiuočių ordino vyrų kariuomenė, vadovaujama maršalo Gotfrido fon Lindeno ir komturo Rudigerio fon Elnerio įžygiavusi į Lietuvą Merkinės pilies neįveikė, bet sudegino papilį. Ne kartą kryžiuočių pultą pilį 1394 m. atsitraukdami Vilniaus gynybai sudegino patys lietuviai. Atstatytą pilį 1403 m. dar kartą sudegino kryžiuočiai. Merkinės pilyje daug kartų lankėsi Jogaila, čia jis 1387 m. suteikė Magdeburgo teisę Vilniaus miestui, o 1418 ir 1419 m. atšventė Kalėdas. Medinė Merkinės pilis, painių istorinių įvykių kontekste minima 1377 m., 1391 m., 1393 m., 1394 m., 1401 m., 1403 m., 1409 m., 1413 m., 1418 m., 1419 m., 1425 m., 1427 m., 1434 m., 1442 m., 1444 m. Merkinės pilyje lankėsi LDK didieji kunigaikščiai ir valdovai: Vytautas Didysis, Jogaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras, Aleksandras, Žygimantas Augustas, Vladislovas Vaza IV ir kiti. 

Po Žalgirio mūšio, ruošiantis tolimesnėms kovoms su Kryžiuočių ordinu, pilis buvo stiprinama toliau ir metraščiuose minima iki 1444 m. 1662 m. pilis Merkinės piliakalnyje buvo paversta miesto teismo kalėjimu, kuriame bajorai atlikdavo bausmes. 

Šiaurinė piliakalnio dalis 1930 m. nugriuvo paplovus vandens malūno, stovėjusio ant Stangės upelio, tvenkinio vandeniui. Stovint ant Merkinės piliakalnio galima pasakyti, kad čia stovėjusios pilies užuovėjoje kūrėsi multikultūrinis viduramžių Dainavos krašto miestas, išnykęs istorinių įvykių verpetuose, bet liko daug legendų, istorijų ir vienas gražiausių Lietuvos kraštovaizdžių – Merkio ir Nemuno santaka, atsiverianti nuo milžinkapio.

Liškiavos piliakalnis

Liškiavos piliakalnis, dar vadinamas Raganos mūru, Pilies kalnu – įrengtas kairiajame Nemuno krante į pietvakarius nuo miestelio, už Bažnyčios /Alkakalnio/ kalno. Tai ilga, 100 x 50 m dydžio masyvi kalva, kurios pietiniai bei pietrytiniai 30 m aukščio šlaitai leidžiasi į Nemuną su įspūdingai atsiveriančiu kraštovaizdžiu.
Nustatyti 3 piliakalnio apgyvendinimo etapai: I tūkst. pirmos pusės vidurio, II tūkst. pradžios ir XIV a. pradžios, kai apleistame piliakalnyje, greičiausiai Vytauto Didžiojo iniciatyva, buvo pradėta mūrinės Liškiavos pilies statyba. Kultūrinio sluoksnio gylys iki 1,5 m. 

Prieš Žalgirio mūšį pradėta statyti pilis liko neužbaigta. 

Pietvakarinėje piliakalnio dalyje liko nebaigtas mūryti 11,5 m skersmens bokštas su 3,5 m storio ir 3 m aukščio sienomis. Bokšto vidinėje sienoje buvo aptikta 1 m. pločio anga į jau užgriuvusį požemį. Į šiaurę nuo bokšto liekanų už 27 m likusi didelė duobė kitam bokštui su keturkampiais pamatais.

Liškiavos Alkakalnis dar vadinamas Bažnyčios kalnu 

Nuo Pilies kalno jį skiria 17 m gylio dauba. Bažnyčios kalne XV a. antroje pusėje stovėjo medinė 12x20 m dydžio bažnyčia, kuri sudegė religinių karų metu XVI a. viduryje, bet buvo atstatyta ir stovėjo apie 100 metų. Bažnyčiai nugriuvus XVII a. 150 m. ilgio kalvos pietrytinėje ir vakarinėje dalyje buvo pastatyti rūmai, kurie priklausė M. Pranskevičiui – Radziminskiui. XVIII a. pradžioje rūmai sudegė. Archeologinių tyrinėjimų metu rasti pamatai, 3 m pločio tašytų akmenų grindinys aplink stovėjusią bažnyčią, vitražo liekanų, Aleksandro denarų, Jono Kazimiero monetų, žiestos keramikos, kapai ir jų liekanos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 

Iš pietų kalną juosia Nemunas, į kurį rytinėje Alkakalnio pusėje įteka Krūčiaus upelis, o šiaurės rytų pusėje stūkso Žvėrinčiaus slėnis.

Paieška
Renginiai
<< gruodis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos