| 1044 m. |
Istorikas Teodoras Narbutas laiko Liškiavos istorijos pradžia |
|
|
| 1377 m. |
Merkinė minima rašytiniuose šaltinuose (Merkenpil, Merkinpille, Merken, Merkin, Merecz) |
|
|
| 1377 m. vasario mėn. |
Merkinę pirmą kartą pasiekė didelės Ordino ir jo talkininkų jėgos — 12000 vyrų, vedamos maršalo Gotfrido fon Lindeno į Vilnių ir Trakus |
|
|
| 1387 m. |
Trakų kunigaikštystės aprašyme (Jogailos raštas Skirgailai) Merkinė vadinama pilimi (miestu) |
|
|
| 1387 m. |
Merkinėje Jogaila suteikė Vilniaus miestui Magdeburgo teises |
|
|
| 1387-1388 m. |
Pastatyta Merkinės Šv. Mikalojaus bažnyčia |
|
|
| 1394 m. |
Vilniaus puolimo išvakarėse Kryžiuočių ordinas puolė Merkinės pilį |
|
|
| 1403 m. |
Puolama Merkinės pilis sudeginta |
|
|
| Apie 1410 m. |
Pradėta statyti Liškiavos pilis |
|
|
| 1458 m. |
Buvo pastatyta pirmoji Liškiavos bažnyčia, buvusi Merkinės filija |
|
|
| 1491 m |
Karalius Aleksandras suteikė Merkinei Magdeburgo teises |
|
|
| 1569 m. |
Žygimantas Augustas suteikė Merkinei herbą, kuriame buvo vaizduojamas mitinis vienragis |
|
|
| 1589 m. |
Merkinės seniūnija suskirstyta į penkias vaitystes: Skroblininkų, Ilgininių, Druskininkų, Gelovinės ir Brazdžiūnų |
|
|
| 1605 m. |
Merkinės burmistras Kristupas Steponavičius su savo žmona Ona pasikvietė į Merkinę vienuolius domininkonus ir padovanojo jiems mūrinius namus su sklypu |
|
|
| 1606 m. |
Merkinėje įkurtame domininkonų vienuolyne buvo mokykla |
|
|
| 1606 m. |
Merkinės burmistras Steponavičius už labdarių aukas pastatė domininkonų vienuolyną su Marijos Grabnyčinės ir Šv. Kazimiero bažnyčia |
|
|
| 1615 m. |
Domininkonams Merkinėje pastatyta mūrinė bažnyčia |
|
|
| 1616 m. |
Merkinės seniūnas Jonas Vaina savavališkai, be kunigaikščio ir seimo sutikimo, į Merkinę įleido žydus |
|
|
| Apie 1629 m. |
Liškiavos dvaro savininkas Radzminskis šalia bažnyčios pastatė dvaro rūmus |
|
|
| 1637 m. |
Istoriniuose šaltiniuose minimi Marcinkonys ir Margionys
|
|
|
| 1648 m. gegužės 20 d. |
Medžioklėje persišaldęs ir dvi savaites pasirgęs, Merkinėje mirė Vladislovas Vaza |
|
|
| 1650 m. liepos 15 d. |
Jonas Kazimieras, Vladislovo Vazos įpėdinis, patvirtino visas iki to laiko Merkinės turėtas privilegijas |
|
|
| 1656 m. |
Maskvos okupacijos metais Merkinė buvo sunaikinta |
|
|
| 1661 m. |
Varšuvos seimas dar kartą patvirtino 1654 metų Merkinės privilegiją |
|
|
| 1662 m. |
Naujasis Liškiavos savininkas, Trakų vaivadijos kariškis Jurgis Kosyla pastatė medinę dvibokštę Šv. Jurgio bažnyčią. Jos didžiajame altoriuje buvęs Šv. Jurgio paveikslas saugomas dabartinėje bažnyčioje |
|
|
| 1662 m. |
Pilis Merkinės piliakalnyje buvo paversta pilies teismo kalėjimu, kuriame bajorai atsėdėdavo bausmes |
|
|
| 1676 m. |
Mikalojus Pacas savo lėšomis Merkinėje įsteigė Jėzuitų kolegiją ir pastatė jiems vienuolyną su bažnyčia |
|
|
| 1699 m. |
Seinų domininkonai ėmė valdyti Liškiavą, pastatė vienuolyną, užveisė sodą, apsodino daržus, iškasė tvenkinius, kur įveisė žuvų |
|
|
| 1703 m. |
Pradėta statyti Liškiavos bažnyčia. Jos statyba rūpinosi vienuolyno vyresnysis kun. Remigijus Masalskis |
|
|
1712 m.
|
Pirmą kartą paminėtas Žiūrų kaimas.
|
|
|
| 1742-1748 m. |
Pirmąsyk minimas Zervynų kaimas (metrikų knygose) |
|
|
| 1742-1748 m. |
Pirmą kartą minimas Dubininko kaimo vardas (Merkinės parapijos metrikų knygose) |
|
|
1765 m.
|
Lydos pavieto, Kaniavos girininkijos inventoriuje, pirmą kartą paminėtas Lynežeris kur kaimas vadinamas Naujuoju Lynežeriu
|
|
|
| 1770 m. |
Pastatyta Kibyšių koplyčia. Ją aptarnavo Merkinės domininkonai |
|
|
| 1770 m. |
Marcinkonyse Šv. apaštalų Judo ir Simono garbei pastatyta pirmoji medinė bažnyčia |
|
|
| 1785 m. |
Pirmą kartą žinomuose šaltiniuose paminėtas Musteikos kaimas |
|
|
| 1822 m. |
Merkinė labai nukentėjo nuo gaisro, sudegė visos miestelio krautuvės, buvusios prie rotušės, pati rotušė, jos laikrodis, varpas, liko tik mūrai |
|
|
| 1831 m. |
Uždarytas domininkonų vienuolynas, vienuoliai areštuoti
|
|
|
| 1862 m. |
Per Marcinkonis nutiestas Varšuvos-Peterburgo geležinkelis |
|
|
1863 m.
|
Vasario 16 d. Marcinkonyse įvyko vienas pirmųjų 1863 m. sukilimo pasipriešinimų (sukilėlių būrys sulaikė rusų traukinį su rekrūtais)
|
|
|
| 1878 m. |
Sudegė medinė Marcinkonių bažnyčia.
|
|
|
| 1880 m. |
Marcinkonyse atstatyta dabartinė medinė bažnytėlė Šv. apaštalų Judo ir Simono garbei |
|
|
| 1882 m. |
Merkinėje įsteigta rusiška valsčiaus mokykla (joje mokėsi Vincas Krėvė) |
|
|
| 1883 m. |
Merkinėje rotušės vietoje rusai pastatė cerkvę |
|
|
| 1914 m. |
Nuo Marcinkonių į Katrą nutiestas siaurasis geležinkelis |
|
|
| 1918 m. |
Musteikoje T. Ivanauskas ir H. Ivanauskienė įsteigė pradžios mokyklą, kurioje abu mokytojavo |
|
|
| 1918 lapkričio mėn. |
Liškiaviečiai nutarė įkurti savo valsčių |
|
|
| 1920 m. |
Lenkai želigovskininkai okupavo Merkinę ir pusę jos valsčiaus |
|
|
| Po 1920 m. |
Ties Liškiava ėjo demarkacijos linija |
|
|
| 1921 m. spalio mėn. |
Merkinėje įsteigta vidurinė mokykla |
|
|
1925 m.
|
Įsteigtas Marcinkonių valsčius. Valsčius priklausė Balstogės vaivadijos, Gardino apskričiai. Panaikintas 1950 m.
|
|
|
| 1929 m. |
Uždaryta Merkinės mokykla |
|
|
| 1930 m. |
Liškiavos valsčius sujungtas su Merkinės valsčiumi |
|
|
1933 m.
|
Pastatytas Marcinkonių kryžius, 15 m. aukščio su dviem skersiniais, koplytėle ir pagrąžintais tautiniais motyvais. XII 6 pastatytas- XII 7 nugriautas. Atstatytas 1991 m.
|
|
|
1938 m.
|
Prie Trasnyko k. mirtinai sužeistas demarkacijos liniją perėjęs lenkų pasienietis Stanislov Serafin (palaidotas Marcinkonių k. kapinėse). Lenkijos vyriausybė, pasinaudojusi pasienio incidentu, kovo 17 paskelbė ultimatumą Lietuvai.
|
|
|
| 1941 m. |
Merkinėje atidaryta vidurinė mokykla, kuri vokiečių okupacijos metais išaugo iki pilnos gimnazijos |
|
|
| 1944 m. |
Merkinė labai nukentėjo nuo bombardavimo: išgriautas visas miestelio centras ir visai sugriauti gimnazijos namai, nukentėjo bažnyčia |
|
|
| 1945 m. gruodžio 15 d. |
Merkinės mūšis. A. Ramanausko–Vanago 70–ies partizanų būrys puola Merkinės miestelį. Sunaikinti valsčiaus sovietinių įstaigų ir milicijos pastatai ir dokumentai |
|
|
| 1971 m. |
Įkurti Žiūrų ir Marcinkonių etnografiniai ansambliai.
|
|
|
| 1989 m. |
Pastatytas pirmasis kryžius Merkinės kryžių kalnelyje. Tai masiniai kapai, kuriuose buvo užkasinėjami žuvę Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) dalyviai. |
|
|
| 1991 m. balandžio 23 d. |
Įkuriamas Dzūkijos nacionalinis parkas |
|
|
| 1992 m. vasario mėn. |
Išleidžiamas pirmasis Dzūkijos nacionalinio parko laikraščio „Šalcinis“ numeris |
|
|
| 1993 m. sausio 13 d. |
Organizuojamas pirmasis žygis prie Pietų Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto J. Vitkaus – Kazimieraičio slėptuvės, netoli Rudnios (Rudnelės) kaimo prie Skroblaus upės |
|
|
| 1993 m. liepos 24 d. |
Naujai pastatyto klojimo Margionių kaime atidarymas (Margionių klojimo teatras) |
|
|
| 1995 balandžio mėn. |
Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centro atidarymas |
|
|
| 1996 m. |
Pradeda veikti Dzūkijos nacionalinio parko etnografinis muziejus Marcinkonyse |
|
|
1996 m.
|
Henrikas Gudavičius už nuopelnus Varėnos kraštui apdovanojamas pirmuoju „Sidabrinės bitės“ ženklu.
|
|
|
1997 m.
|
Nutraukiamas traukinių eismas iš Vilniaus į Druskininkus.
|
|
|
1998 m. balandžio mėn.
|
Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių lankytojų centro atidarymas.
|
|
|
1998 m. birželio 5 d.
|
Parko ekologui Henrikui Gudavičiui įteikta pirmoji Aplinkos apsaugos ministerijos įsteigta Česlovo Kudabos premija.
|
|
|
1999 m.
|
Lina ir Egidijus Černiauskai Kapiniškėse įkuria pirmąją kaimo turizmo sodybą Parko teritorijoje.
|
|
|
2000 m.
|
Pirmoji, tapusi tradicine, pynimo savaitė Marcinkonyse, vėliau persikėlusi į Musteiką. Organizatorius Romas Norkūnas.
|
|
|
2001 m.
|
Įrengtas Zackagirio pažintinis takas, kurio koncepciją dar 1996 m. sukūrė Henrikas Gudavičius
|
|
|
2001 m.
|
Merkinės lankytojų centre įvyksta pirmoji „Amatų mokyklėlė“. Vadovė Laima Saviščevienė
|
|
|
2004 m.
|
Žiūrų etnografinis ansamblis „Aukso paukštės“ pripažintas geriausiu kaimo folkloriniu kolektyvu
|
|
|
2005 m.
|
Įrengiamas drevinės bitininkystės takas ir muziejus Musteikoje
|
|
|
2005 m.
|
Atidaryta Gražinos Didelytės galerija Andeinė Rudnelės kaime
|
|
|
2006 m.
|
Pirmasis, tapęs tradiciniu Parko renginiu, folkloro festivalis „Subatėlės vakarėly“
|
|
|
2006 m.
|
Eugenijus Drobelis apdovanojamas „Sidabrinės bitės“ ženklu už nuopelnus Varėnos kraštui
|
|
|
2007 m.
|
Direktoriaus pareigas pradeda eiti Eimutis Gudelevičius
|
|
|
2008 m.
|
Eugenijui Drobeliui skirta P. Abukevičiaus premija
|
|
|
2008 m.
|
Broliams Černiauskams už Lietuvos meninės fotografijos tradicijų tąsą skirta Kultūros ministerijos Balio Buračo vardo premija
|
|
|
2010 m.
|
Nuo sausio 1 d. savo darbą pradeda jungtinė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija
|
|
|
2010 m.
|
Romas Norkūnas gauna Žemės ūkio ministerijos skelbto konkurso Kaimo šviesuolio vardą
|
|
|
2010 m.
|
Algimantas Černiauskas apdovanojamas „Sidabrinės bitės“ ženklu
|
|
|
2011 m.
|
Įsteigiama PAN parkų grupė, pradedama rengti tvaraus turizmo strategija
|
|
|
2011 m.
|
Broliams Černiauskams už kūrybinius nuopelnus paskiriama Vyriausybės kultūros ir meno premija
|
|
|
2012 m.
|
„Respublikos“ nacionalinių vertybių 2011“ apdovanojimuose Margionių kaimas dėl tradicijos aštuonias dienas po Vėlinių kapinėse kūrenti laužus, paskelbtas reiškiniu, garsinančiu Lietuvą.
|
|
|
Istorinės datos
Istorija 
