2014.01.08
Alytaus-Gardino regioninių saugomų teritorijų abipus sienos valdymas ir parama jų integravimui į pan-europinius ekologinius tinklus

123.gif Šią programą remia Europos Sąjunga

Alytaus-Gardino regioninių saugomų teritorijų abipus sienos valdymas ir parama jų integravimui į pan-europinius ekologinius tinklus

Paramos gavėjas:
Viešoji įstaiga Gamtos paveldo fondas (Vilnius, Lietuva)
Partneriai: Baltarusijos valstybinis universitetas (Minskas, Baltarusija); Gardino Jankos Kupalos valstybinis universitetas (Gardinas, Baltarusija); Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija (Marcinkonys, Varėnos rajonas, Lietuva).
Asocijuoti partneriai: Gardino regioninis gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos komitetas (Gardinas, Baltarusija); Valstybinė aplinkosaugos institucija "Respublikinis ežerų rezervatas “Ozery” (Ozerų kaimas, Gardino rajonas, Baltarusija); Valstybinė aplinkosaugos institucija “Respublikinis kraštovaizdžio rezervatas “Kotra” (Pervomaisakajos kaimas, Ščiučinio rajonas, Baltarusija); Žuvinto biosferos rezervatas (Aleknonių kaimas, Simnas, Alytaus rajonas, Lietuva); Veisiejų regioninis parkas (Veisiejai, Lazdijų rajonas, Lietuva); Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Vilnius, Lietuva)
PROBLEMA: Alytaus ir Gardino regionų saugomos teritorijos, įskaitant ir aukščiausią apsaugos lygį turinčią Čepkelių-Kotros teritoriją abipus sienos – Ramsarą, yra sudedamoji itin vertingo didelių Dainavos (Lietuva), Gardino (Baltarusija) ir Augustavo (Lenkija) miškų komplekso, kurio bendras plotas – 1600 km2, dalis. Šiandien šioje teritorijoje nėra bendro gamtos saugojimo praktikos, kadangi skiriasi nacionaliniai įstatymai ir taisyklės, nuostatos dėl gamtos išteklių naudojimo ir jų saugojimo, regionų ir vietos plėtros strategijos. Tačiau ekologinis koherentiškumas negali būti pasiektas pavienėmis šalių pastangomis. Europinės saugomos teritorijos, plytinčios abipus sienos, yra ypač reikšmingos, sudarant galimybes didesnei rūšių migracijai, kraštovaizdžio ryšių išlaikymui, gyvūnų, augalų ir ekologinių procesų laisvam judėjimui iš vieno arealo į kitą.
TIKSLAS: Galutinis projekto tikslas yra palengvinti regiono tvarią plėtrą ir sustiprinti biologinės įvairovės bei gamtos ir su ja susijusių kultūrinių išteklių apsaugą ir išlaikymą, sukuriant vieningą praktiką, koordinuotą planavimą ir saugomų teritorijų vystymą, identifikuojant ir plėtojant bendras vertybes, vietos suinteresuotas šalis ir bendruomenes. Pirmiausia partneriai siekia pagerinti Čepkelių-Kotros teritorijos abipus sienos – Ramsaro – bendrą strateginį planavimą ir valdymą ir sukurti pagrindą Augustavo biosferos rezervato abipus sienos įkūrimui UNESCO Žmogaus ir biosferos programos rėmuose, skatinant bendradarbiavimą per sieną, standartizuotų metodologijų sukūrimą, teisinės bazės harmonizavimą, bendrus tyrimus ir palengvintą apsikeitimą žiniomis ir patirtimi.
REZULTATAI IR PRODUKTAI: projektu metu bus sukurti šie rezultatai:
sukurta saugomų teritorijų abipus sienos valdymo metodologija;
sukurta ir aptarta su suinteresuotomis grupėmis biosferos rezervato abipus sienos įkūrimo koncepcija
padidintos saugomų teritorijų planavimo procesų žinios ir gebėjimai;
pagerėjęs bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos;
pagerintas Alytaus apskrities ir Gardino srities saugomos teritorijos abipus sieną valdymas, sukūrus bendrą Čepkelių-Kotros teritorijos abipus sienos – Ramsaro teritorijos – gamtos valdymo planą;
reklaminės medžiagos priemonėmis bus puoselėjamos gamtos vertybės projekto teritorijoje.
Projekto numeris: LLB-2-175
Paramos sutarties numeris: 1S-117
Bendras biudžetas: 284 834 €
ES parama: 256 350,60 €
Įgyvendinimo laikotarpis: 22 mėnesiai (2013.02-2014.12)
Kontaktai: Gediminas Raščius
A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius LT-09311, Lietuva
+370 5 2721918;g.rascius@gpf.lt; www.gpf.lt
Plačiau apie finansavusią ES paramos programą  skaitykite čia:
i22ork21.gif


Atgal

Paieška
Renginiai
<< gruodis, 2017 >>
P A T K P Š S
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Kokį turizmo būdą renkatės dažniausiai?

Keliauju pėščiomis
Keliauju dviračiu
Plaukiu vandens transporto priemone (valtimi, baidare ir kt.)
Keliauju autobusu (organizuotas pažintinis turizmas)
Keliauju automobiliu
Kita
Daugiau informacijos